Norime, kad Šiaulių regiono ekonomika stiprėtų, atsirastų daugiau darbo vietų, įmonės plėstųsi. O kol kas smulkūs ar šeimyniniai verslai dėl besitraukiančios rinkos, nesustabdomai mažėjant gyventojų skaičiui, sunkiai išsilaiko ir bėgant laikui neatrodo, kad plėstųsi, atvirkščiai – traukiasi, neatlaikę konkurencijos su prekybos tinklais ar kitais dideliais verslo rykliais. Šiandien verslas susiduria su didelėmis problemomis, kurias ne visada sugeba išspręsti. Kodėl taip yra ir ką reikėtų keisti? Atsakymų į šiuos klausimus bandyta ieškoti konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2016“.
Trūksta kvalifikuotų darbuotojų
Vieno iš Lietuvos bankų Šiaulių filialo valdytoja Joana Gaidamavičienė atskleidė apklausos apie verslo problemas rezultatus. Tyrimas parodė, kad verslui šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Didžioji dalis apklaustų šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų patvirtino, kad potencialių darbuotojų išsilavinimas visiškai neatitinka įmonių, bendrovių poreikių. Dažniausiai su tokiu poreikiu susiduria gamybinės ir su žmogiškaisiais ištekliais susijusias paslaugas teikiančios įmonės.
„Neteisingai galvojama, kad mažesniuose miesteliuose susirasti darbuotoją yra lengviau. Tyrimas parodė, kad tiek žemesnę, tiek aukštesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus lengviausia pritraukti didžiuosiuose šalies miestuose. Tuo tarpu didžiausios šalies įmonės sugeba prisitraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų ir konkuruoti su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis net ir regionuose“, – akcentavo J. Gaidamavičienė.
Šiauliuose kas penkta įmonė planuoja pasinaudoti ES parama. Tačiau remiantis tyrimo rezultatais matyti, kad ne visos įmonės sugeba tai padaryti. Kaip teigia patys verslo atstovai, įmonėms tenka labai ilgai laukti visų taisyklių ir sąlygų, o atėjus laikui pateikti dokumentus, ne visada pavyksta tai greitai padaryti. Kitaip tariant, verslas nori europinių investicijų, tačiau išgirdęs sąlygas nespėja tinkamai pasiruošti, kad atitiktų keliamus reikalavimus.
Verslas susiduria ir su kyšininkavimo problema
Ne ką mažiau verslininkus slegia mokesčių našta. Tai vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais jiems tenka susidurti. Štai Lietuvoje veiklą pradedantys užsienio verslininkai dažnai konsultuojasi su mokesčių ekspertais. Tuo tarpu lietuviai labai retai kada nusisamdo mokesčių konsultantą, kuris padėtų efektyviai sudėlioti mokesčių sistemą ir ją pritaikyti konkrečiai įmonės veiklai.
Taigi, per dideli mokesčiai ir nesugebėjimas jų tinkamai susidėlioti neretai tampa ir bankrotų priežastimi.
Verslas susiduria ir su kyšininkavimo problema. Atliekant apklausą klausta, ar verslininkai supranta, kad iš jų valdininkai laukia kyšio. Pastebėta, kad atsakydami į šį klausimą ne visi buvo atviri. Kai kurie iš jų atsakinėjo gana dviprasmiškai.
„Kas aštunta Lietuvos įmonė teigė sulaukusi tokių užuominų ir net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų. Tas faktas, kad nemažai įmonių prisipažįsta susidūrusios su korupcijos apraiškomis, bet tik penktadalis jas įvardija, rodo, jog bendradarbiavimas tarp verslo ir politikos institucijų ne visada vykdomas švariais dalykais“, – kalbėjo J. Gaidamavičienė.
Taip pat verslininkų klausta, ko jie tikisi iš naujojo Seimo. Pasirodo, kad jie nesitiki nieko. Tai šiek tiek liūdina, nes galima daryti prielaidą, jog verslas ir politikai tarpusavyje mažai bendradarbiauja siekdami socialinės gerovės, bendrų tikslų ne tik versle, bet ir kuriat bendrą valstybės ateitį.
Pasigenda paramos iš išorės
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas „Šiaulių naujienoms“ patvirtino, kad šios problemos nesvetimos ir Šiaulių verslininkams. Jis svarstė, kad galbūt viena iš priežasčių, kodėl verslui ne visada pavyksta rasti specialistų, tai potencialių darbuotojų nenoras dirbti už siūlomą atlyginimą.
„Dažnai tenka išgirsti, kad įmonės specialistui, ir nebūtinai aukštos kvalifikacijos, siūlo aukštesnį negu vidutinį atlyginimą Lietuvoje, tačiau vis tiek neranda žmonių, kurie norėtų dirbti tą darbą. Aišku, tai ne vienintelė priežastis. Taip pat daug kas priklauso nuo to, kokią pridėtinę vertę įmonė sukuria. Jeigu sąnaudos yra mažos, verslininkas tiesiog negali darbuotojui mokėti didesnio atlyginimo. Tokia įmonė savo veiklą dažniausiai tęsia pagal esamas galimybes. Tai reiškia, kad įmonė negali atnaujinti technologijų, o produktyvumas būna pakankamai žemas. Manau, kad jeigu norime išspręsti šią problemą, tokioms įmonėms turėtumėme pasiūlyti pagalbą“, – kalbėjo V. Japertas.
Jis sako, kad naivu tikėtis, jog įmonės investuos į technologijas, jeigu nesulauks paramos nei iš valstybės, nei privataus kapitalo, nei juo labiau iš bankų. Aišku, tai nereiškia, kad visos įmonės merdėja. Netrūksta ir dinamiškai besivystančių, tiesiog dar daug kas priklauso nuo to, ar įmonė gali pasigirti kompetentingais vadybininkais, ar sulaukia pakankamai paskatinimo iš išorės ir t. t.
„Niekas nesiryžta suteikti pagalbos, jeigu įmonėje reikia atlikti tam tikrus pakeitimus. Europinės lėšos visko neišsprendžia, nes ne kiekviena įmonė gali į jas pretenduoti ir ne kiekviena sugeba jomis pasinaudoti“, – pabrėžė pašnekovas.
Egzistuoja dar viena problema. Pasirodo, kad net tos įmonės, kurios gali sau leisti samdyti darbuotoją rinkos sąlygomis ir jam mokėti konkurencingą kainą, vis tiek neranda reikalingų specialistų. Galbūt taip yra dėl netinkamos švietimo sistemos.
Tiesiog mokyklos, kolegijos, universitetai nepajėgia žmogui suteikti reikiamų kompetencijų, kurios reikalingos šiuolaikinei darbo vietai, kad žmogus galėtų tinkamai ir efektyviai integruotis į gamybinius ir paslaugų procesus.
Verslininko nuomone, įmonėms, ypač toms, kurios savo veiklą tik pradeda, labai sunku susirasti kvalifikuotą darbuotoją, nes didžiosios, gerai žinomos atsirenka visus geriausius pasiūlymus, o kitiems tiesiog nebelieka iš ko rinktis. Be to, kurtis naujiems verslas pritrūksta paskatos iš išorės.
Būtina stiprinti vietos ekonomiką
Verslą ypač slegia mokesčių našta. ŠPPAR prezidentas svarstė, kad jeigu gyventumėme uždaroje aplinkoje, kuri nebūtų veikiama išorės, visi galėtumėme žaisti pagal vienodas mokesčių ir konkurencijos taisykles, tačiau gyvename kitokioje realybėje.
Štai Estijoje jau daug metų reinvestuojamas pelnas yra nulinis. Tai reiškia, kad jie gali efektyviau valdyti išteklius, ko negalime padaryti mes. Taip yra, nes verslas pirmiausia turi sumokėti visus mokesčius ir tik vėliau žiūrėti, ar bus pajėgus toliau vystyti savo technologinius procesus, atlikti naujinimus.
Kitaip tariant, šioje konkurencinėje kovoje tiek Lietuvos, tiek Šiaulių verslas pralošia.
Tai nesunku pagrįsti tam tikrais ekonominiais rodikliais. Pagal konkurencingumo indeksą, mokestinę motyvaciją investicijoms Lietuva yra antrajame šimtuke. Vadinasi, Lietuva nėra tas kraštas, kuriame būtų paranku investuoti tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Be to, dabartinė mokestinė bazė slegia tiek darbdavį, tiek darbuotoją bei visiškai nemotyvuoja steigti naujų darbo vietų, nes palyginti su kitomis šalimis, mes mokesčių sumokame sąlyginai per daug.
ŠPPAR nepraranda vilties ir tikisi, kad pradėjus dirbti naujajam Seimui, situacija galbūt pasikeis.
„Visos šiandieninės partijos supranta, kad permainos yra būtinos. Jeigu norime, kad žmogus uždirbtų tokį atlyginimą, kuris leistų gyventi oriai, reikalinga stiprinti ekonomiką. Tai galima padaryti tik išduodant leidimus plėtrai ir gerinant mokestinę aplinką. Be to, turime išsikelti tokį tikslą, kad pagal skirtingus rodiklius būtumėme pirmi, nes priešingu atveju neatsilaikysime konkurencinėje kovoje. Kas žino, galbūt tai tapus siekiamybe, kažkada iš tiesų būsime pirmi“, – akcentavo V. Japertas.
Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad išrinkus naują valdžią, ji po tam tikro laiko užmiega, atsiduria rutinoje ir tiesiog nebenori daryti permainų. Tą patį galima pasakyti ir apie vietos valdžią. Vietos politikai susitikę su vietiniais verslininkais deklaruoja, kad būtina kažką keisti, tačiau neretai tai lieka tik žodžiais.
„Didžiąja dalimi vietos savivaldos valdžiai stinga fantazijos ir iniciatyvų. Jie susikoncentravę ties europinių pinigų įsisavinimu, kai pats savaime šis dalykas nė vienam miestui nieko neduoda. Priešingai – kartais priėmus tam tikrus sprendimus jie atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl vietos savivaldai linkiu išsikelti tikslus ir aiškiai žinoti, kurioje vietoje šiandien esame“, – reziumavo V. Japertas.
V. Japertas akcentavo, kad būtina stiprinti vietos ekonomiką.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
J. Gaidamavičienė pasakojo, kad verslas vis dar sulaukia kyšio prašymų iš valdininkų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
