Chaimo Frenkelio viloje pristatyti iš Vilniaus Prano Gudyno restauravimo centro sugrįžę restauruoti eksponatai. Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza tikina: kai kurių eksponatų nerasite jokiame kitame šalies muziejuje.
Išgydyti eksponatai
Iš P. Gudyno restauravimo centro vakar į Šiaulių „Aušros“ muziejų parvežti 57 eksponatai. Pasak Restauravimo skyriaus vedėjos Vitos Andrulienės, ilgiausiai, net dešimtmetį, Vilniuje išbuvo Berlyno porceliano manufaktūroje XIX amžiuje pagaminta skulptūrėlė „Gatvės muzikantas“. „Restauratoriai skulptūrėlę galėjo tik konservuoti, nes buvo nuskilusios detalės, nebuvo žinoma, kaip ji atrodė pagaminta. Kai buvo surastas analogas, skulptūrėlė buvo atkurta. Taip pat sugrįžo Jono Žiogo kolekcijos paskutinė dalis, kuri buvo eksponuojama Dailės muziejaus parodoje. Iš viso iš jo kolekcijos buvo restauruota daugiau nei 200 eksponatų“, – sako V. Andrulienė.
Pasak Restauravimo skyriaus vedėjos, itin įdomus grįžęs eksponatas – ant šilko atspausdinta masonų renginio programa. Ji datuojama 1907 metais. Taip pat sugrįžo itin retos keturios graviūros, kuriose pavaizduotas Napoleonas, bažnytinis paveikslas, ypač graži sidabro siūlais dabinta kelioninė dėžutė ir dar keli maži eksponatai.
Kelioninės dėžutės šilkas buvo apdriskęs, sidabro siūlai paveikti korozijos, dabar ji vėl džiugina akį ir bus ekspozicijoje. Kitos tokios dėžutės neturi joks muziejus.
„Kai ateina lankytojas į muziejų, jis pamato tvarkingą eksponatą. Restauratoriai lieka „už kadro“, o juk restauruojama iki 95 procentų eksponatų. Dažniausiai eksponatas būna sergantis, jį reikia pagydyti, kad neliktų jokių užkratų“, – sako V. Andriulienė.
„Detektyvinė“ kolekcijos istorija
Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė pristatė sugrįžusią XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios kunigo, archeologo Jono Žiogo kolekciją.
„Žiogo kolekcijoje daugiau nei tūkstantis radinių, bet daugiausia – akmeniniai. Metalinių radinių – daugiau nei 300, kurie ir buvo restauruoti. Tarp retų ir unikalių eksponatų – masyvi kario apyrankė, žalvarinis kryželis iš bronzos amžiaus. Tikimės, kad Žiogo kolekcija greitai bus eksponuojama“, – sako A. Šapaitė.
Tarp retų J. Žiogo kolekcijos radinių – miniatiūriniai kirveliai, kurie būdavo dedami į kuršių kapus, šiuose kraštuose būdavo dedami ne realaus dydžio naudojami įrankiai, bet pagaminamos kelių centimetrų dydžio jų kopijos.
Restauruotas ir žalvarinių karolių vėrinys, masyvi žalvarinė apyrankė, kuri apima pusę dilbio.
Audronė Šapaitė papasakojo ir beveik detektyvinę istoriją, susijusią su J. Žiogo kolekcija. Testamentu savo kolekciją kunigas paliko Kauno muziejui. Bet ji pateko pas kitą kunigą, kuris teigė, kad kolekciją pirko iš velionio. Vyko teismai ir J. Žiogo kolekcija pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų – kaip į „nesuinteresuotą“ trečiąją šalį. Dalį kolekcijos pasiėmė kunigo „gaspadinė“, sakiusi, kad kunigas jai nemokėjo algos, bet pavyko ją įkalbėti parduoti kolekcijos dalį.
Išskirtinės graviūros
Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė džiaugėsi restauruotu paveikslu.
„Jis buvo susuktas į ritinį, labai prastos būklės. Restauratoriai jį išvalė ir įrėmino. Paveiksle – septynios kompozicijos šventųjų tematika, penkios iš jų – su Šventąja Mergele Marija. Autorius nežinomas, nes dažniausiai XIX amžiuje religinės tematikos darbus autoriai nepasirašydavo. Gal kada ir autorių nustatysime“, – vylėsi Dailės skyriaus vedėja.
Lankytojai galės išvysti ir keturias XIX amžiaus graviūros Napoleono tema. Į muziejų šios graviūros pateko pokaryje iš nenustatyto Šiaulių apskrities dvaro. Ir graviūra, ir jos įrėminimas išskirtinis – su paauksavimo elementais.
Jolitos KIRKILAITĖS nuotr.
