Vis dažniau pastebime, kad seni žmonės ir jų problemos niekam neįdomios, išskyrus juos pačius ar vaikus, jei dar ir šie neišvykę į užsienį. Į „Šiaulių naujienų“ redakciją laišką atsiuntė 79-erių šiaulietis Vytautas Bardauskas. Pats negalintis paeiti dėl dalies kūno paralyžiaus vyras prašo pagalbos. Nedidelės pagalbos – lifto paslaugos, nors devynaukštyje, kuriame V. Bardauskas gyvena, liftas yra, tik būtent antrajame namo aukšte jis nesustoja. Namo administratoriai teigia, kad padėti vyrui įmanoma, tik reikia, kad jo antrojo aukšto kaimynai irgi sutiktų mokėti už lifto paslaugas. Tad kol kas V. Bardauskas vis dar įkalintas namuose, nes pasiskųsti nueiti negali.
Kelionė pas gydytoją – tikras košmaras
Devynaukščiame Gardino gatvėje 31 name antrajame aukšte gyvenantis šiaulietis V. Bardauskas svajoja apie lifto paslaugas. Jam kiekvieną mėnesį reikia nueiti pas gydytoją, o kelias iki gydymo įstaigos itin varginantis.
„Sėsčiau į vežimėlį ir mane prižiūrinti giminaitė nuvežtų iki lifto. Jau įsivaizduoju, kaip tada nesunkiai nusileistumėme iki pirmojo aukšto ir išvažiuotumėme į lauką. Dabar vos kojas pavelku, todėl kiekvienas išėjimas iš namų labai varginantis. Ir taip namuose beveik visą laiką tik guliu. Man tikrai labai reikalingas liftas, tačiau kaimynams tai nė motais“, – sako V. Bardauskas.
„Šiaulių naujienoms“ V. Bardausko laišką perdavusi giminaitė Liucija pasakojo, kad vyriškis labai lėtai lipa laiptais, nes jam judėjimas kelia skausmą. Nemenkas išbandymas bei fizinis krūvis tenka ir jį lydinčiai Liucijai.
„Liftas mums labai padėtų. Sveikatos negrąžintų, bet bent jau iš namų būtų lengviau išeiti. O dabar net pakvėpuoti grynu oru žmogus negali, nes yra įkalintas namuose“, – sakė Liucija.
Būsto pritaikymas
Šiaulių miesto savivaldybėje veikia Būsto pritaikymo komisija, kuri sprendžia judėjimo negalią turinčių gyventojų problemas siekiant pritaikyti būstą, pagal jų poreikius. Šiuos projektus administruoja miesto Socialinių paslaugų centras.
„Dažnai iš šiauliečių sulaukiame prašymų, kad jiems būtų pritaikytas būstas pagal poreikius. Tokiu atveju gyventojai rašo prašymus Būsto pritaikymo komisijai, kuri ir viską sprendžia. Tačiau šiuo atveju dėl lifto problemą ne mes turėtumėme spręsti, nes padėti galime tik tada, kai gyventojui visai nėra galimybės patekti į namus, todėl reikia įrengti pandusą ar specialų keltuvą. Labai daug norinčių, kad būstas būtų pritaikytas pagal jų poreikius“, – sako centro socialinio darbo organizatorė Regina Tučkienė.
O daugiabučio namo lifto teikiamas paslaugas ir susijusias problemas, pasak R. Tučkienės, sprendžia namą prižiūrintis administratorius, nes Socialinių paslaugų centras už daugiabučių namų, turinčių bendrijas ar butą prižiūrinčią valdybą, neatsakingas.
Gyventojai nenori papildomų mokesčių
Tad „Šiaulių naujienos“ kreipėsi į bendrovę „Paskirtis“, kurios vadovė Rasa Skurkienė aiškino, jog jau gavo V. Bardausko prašymą ir aiškinasi problemą.
„Mes esame Gardino gatvės 31 namo administratoriai, todėl mums priklauso prižiūrėti ir liftą. Pagal teisės aktus mes apskaičiuojame lifto naudojimo ir apmokestinimo tvarką. Vyriausybės nutarimu už lifto priežiūrą moka visų butų savininkai, o už elektrą moka tik tie, kurie naudojasi liftu. Gavę V. Bardausko prašymą, kad ir antrajame namo aukšte būtų teikiama lifto paslauga, susisiekime su kitais pirmojo ir antrojo namo aukšto butų savininkais. Tačiau visi šios paslaugos atsisakė“, – sako R. Skurkienė.
Dabar planuojama artimiausiu metu organizuoti Gardino gatvės 31 namo gyventojų susirinkimą, kurio metu ketinama nustatyti lifto naudojimosi tvarką, kurios iki šiol nebuvo.
„Jei teiksime lifto paslaugas vienam antrojo namo aukšto gyventojui, tai apmokestinti turėsime visus, nes ir kitiems bus teikiama ši paslauga. Šiuo metu dėl lifto tame name yra didžiulis konfliktas. Tikimės, jog susirinkimo metu išspręsime susidariusią problemą“, – sakė R. Skurkienė.
Galimybės vienam V. Bardauskui mokėti už lifto elektrą nėra galimybės, todėl jei nepritars lifto įjungimui, kad jis sustotų ir antrajame aukšte, kaimynai, vyrui ir toliau teks sukaupus visas jėgas lipti laiptais.
Pasak R. Skurkienės, būtina atkreipti dėmesį į visų gyventojų nuomonę, nes jei šiandien kreipėsi nepatenkintas vienas, kad liftas neveikia antrajame namo aukšte, ryt kreipsis kitas, kad už tą liftą reikia mokėti, nors paslauga jam nereikalinga.
„Tikiuosi, kad suveiks žmogiškasis faktorius ir visi kaimynai susirinkimo metu priims palankų sprendimą. O jei bus išsakyta kategoriška nuomonė, bandysiu ieškoti kitų galimų sprendimo kelių“, – pažadėjo R. Skurkienė.
Egzistuoja abejingumo senatvei problema
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės Poūmių būklių skyriaus vedėjas gydytojas Arūnas Rimkus pastebi, jog senatvės problemoms daugelis žmonių yra abejingi. Daugėja nenorinčių rūpintis ir savo artimaisiais, todėl, anot mediko, nereikėtų stebėtis, kad šalia gyvenantis kaimynas atsisako mokėti už kito bėdą.
„Žmonės yra linkę visus darbus palikti valdžiai, o patys pasirūpinti savimi ir savo šeima nesugeba. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau ateina iš Vakarų tradicija, kad senus ir pasiligojusius žmonės giminaičiai net ir nenori prižiūrėti, nes mano, jog senatvėje jais turi pasirūpinti valstybė. Tačiau ši tradicija atkeliaus ir pas mus. Iš kitos pusės, visuomeninis žmonių abejingumas kuriamas tada, kai valdžia daugiau jais rūpinasi.
Tačiau dėl negalią turinčio daugiabučio gyventojo problemos nebūsiu švelnus sakydamas, jog nė vienas neprivalo mokėti už kito bėdą. Nemanau, kad būtų teisinga kaimynus versti rūpintis kažkuriuo vienu žmogumi. Kodėl vienoje laiptinėje gyventojai turi mokėti už lifto paslaugas daugiau, nes ten gyvena neįgalus kaimynas, o kitoje mažiau, nes toks negyvena. Šią situacija galėtų išsispręsti nebent kaimynų geranoriškas požiūris, tačiau reikia būti realistais.
Galbūt atsiras žmogus, kuris gyvena trijų kambarių bute ir skųsis, kad jam reikia daug mokėti už šildymą. Kitose šalyse žmonės lengviau prisitaiko gyventi pagal savo galimybes, mažiau linkę kaltinti valstybę, todėl yra labiau savarankiškesni.
Juk visada galima pasikeisti butą, jei netinka esamos sąlygos. Tai manau, ir Lietuvoje galima patiems rasti išeitį kad ir šiam neįgaliam ponui – gali bandyti ieškotis būsto pirmajame namo aukšte, kur liftas paprasčiausiai jam nebus reikalingas“, – teigia A. Rimkus.



