Šiauliečiai svarsto, ar vis dėlto nemokamas jų atžalų mokslas yra jau toks nemokamas. Pasirodo, už pradinuko pratybas gali tekti pakloti beveik penkiasdešimt eurų. Kiti gi kraupsta: teko ir penkiasdešimties ribą peržengti už vieno būsimo mokslinčiaus pratybų sąsiuvinius, o šeima augina kelias atžalas. Trečių nuomone, tokios galimos sumos tiesiog nerealios. Juk galima pratybų nusipirkti pigiau – susimetus nusipirkti vienerias ir atšviesti tam tikras užduotis, nes ne visos reikalingos ir naudingos. Be to, esą visada galima padaryti užsakymą klasei ir pirkti centralizuotai – gausi nuolaidą ir sutaupysi.
Kūrybiškesnis mokytojas – mažesni kaštai pratyboms
Švietimo ir mokslo ministerija deklaruoja, kad pratybos, pasirodo, nėra privalomos, ir skatina pačius pedagogus pasitelkti savo kūrybiškumą, naudoti kuo įvairesnes užduotis.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Formaliojo ugdymo poskyrio vedėjas Rimas Marcinkus informuoja, kad nusiskundimų dėl labai brangių pratybų nebuvo – tik vienas ar kitas tėvelis kreipėsi norėdamas pasiteirauti, ar pratybos yra privalomos, ar neprivalomos ir kaip jas įsigyti – ar jomis turi parūpinti mokykla, ar kitais būdais.
„Mes atsakome, kad pratybos nėra privaloma ugdymo priemonė, nors, žinoma, ji palengvina mokytojų darbą. Bet mokytojas turėtų lanksčiai žiūrėti į pratybų įsigijimą, atsižvelgti į šeimos padėtį, ar ji pajėgi tas pratybas nupirkti kiekvienam dalykui ir kiekvienam besimokančiam vaikui. Tai reiškia, kad mokytojas turi į tai pasižiūrėti kūrybiškai“, – sako R. Marcinkus.
Jo teigimu, mokytojui darbą lengviau organizuoti, kai visa klasė turi pratybas, bet niekas neturėtų versti elgtis taip, kaip nori mokytojas. Kai kurias pratybų sąsiuvinio užduotis galima ir atsišviesti.
Pažiūrėjus į elektroninės knygyno parduotuvės kainas vis dėlto paaiškėja, kad nėra viskas taip jau brangu, bet skaičiuojantiems kiekvieno pradinuko paruošimo mokyklai etapo (apranga, priemonės, net ir šventinės gėlės) biudžetą, suma pasirodys vis tiek nemaža.
Ir kažin ar tėvai nori, kad jų vaikui užduotys būtų atšvietinėjamos, kai tuo metu visa klasė turi nupirktus sąsiuvinius.
Bet štai virtualiajame knygyne matematikos pratybos pirmas ir antras sąsiuviniai kainuoja daugiau nei pusšešto euro, lietuvių kalbos pratybos – beveik keturis eurus, abu pasaulio pažinimo užduočių sąsiuviniai – kiek daugiau nei penkis eurus.
Vis dėlto nenumaldomai artėja permainos. Įprastas pratybas efektyviai gali pavaduoti elektroninės. Ir čia, matyt, pūstelės ekonomiškesnis vėjelis.
EMA pratybų patrauklumas
Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos direktorė Regina Miežienė sako, kad kiekvienoje klasėje mokytojai su tėveliais pasitaria, kokių pratybų ir kiek reikės mokinukui. Centralizuotai perkant jas yra laisvė, kai apsvarstoma ir apsisprendžiama, ko reikia ir ko – ne.
Pasak jos, buvo tokie laikai, kai nusipirkus vienerias pratybas jas tekdavo šviesti siekiant patausoti tėvų piniginę, nes būdavo nereikalingų puslapių ir užduočių, kurios naujų žinių neįvertina.
„Naujos EMA pratybos – variantas yra geras ir vaikams būtų labai įdomus, bet dar šiemet to nepasirinkome. Tačiau planuojame su tuo supažindinti tėvus, išaiškinti, kas yra pigiau ir kas brangiau, ir manau, tėvai patys rinksis“, – sako R. Miežienė.
Tiesa, direktorė dar tiksliai pasakyti, ar su EMA bus žymiai galima sutaupyti, negali, bet pabrėžia šį variantą kaip efektyvią ir patrauklią mokymosi priemonę, ypač kai vaikai labai mėgsta informacines technologijas.
Kaip yra aiškinama, EMA – tai elektroninės ir spausdintos pratybos, kurios leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą. Jos suteikia interaktyvią motyvavimo sistemą. Pratybos skirtos besimokantiems matematikos, lietuvių kalbos, gamtos ir žmogaus bei pasaulio pažinimo dalykų.
„Šiemet pirmokai gali pratybas pabandyti dar ir nemokamai. Be to, tai bus ir dar vienas naujas iššūkis mokytojams“, – sako R. Miežienė.
Atsišviesime ir šviesimės?
Šiauliečiai į klausimą apie pratybų būtinybę atsako tiek juokaudami, tiek piktindamiesi.
Vieni siūlo imti ir atšviesti visas pratybas nusipirkus vieną egzempliorių ir nemano, kad pažeistos autorinės teisės prišauks bėdą.
„Teks sumokėti baudą. Tai gal švietimo sistemos reguliuotojus paduoti į teismą ir tegul jie sumoka baudą už įsisenėjusias spragas?“ – atkertama.
Kiti gi piktinasi, kad valstybė turi garantuoti nemokamą mokslą, tačiau akivaizdu, kad tėvai už jį vis tiek moka ir labai daug.
Treti sako, kad čia išpūstas reikalas, nes galima susitarti, ko prireiks ir kas nereikalinga mokymuisi.
Šiaulietė Inga šiemet išleido savo atžalą į trečią klasę. Dėl išlaidų pratyboms, aprangai ir kitiems dalykams ji nesuko galvos – uždirba pakankamai. Tačiau ji puikiai supranta tas šeimas, kai jauni tėvai negali pasigirti padoriais atlyginimais.
„Ir čia iš karto atsiranda toks susierzinimas, nes tėvai tiesiog yra įsprausti į kampą. Jeigu kone visi klasės tėvai sutinka, kad pratybų reikia, tai ir tu automatiškai sutinki. Nejaugi dabar tavo vaikui vieninteliam iš klasės švies pratybas? Dar taps patyčių objektu. Kita vertus, galbūt per daug iškeliame tas mokymosi priemones, technologijas. Tada sakome, kad galima pasinaudoti mokytojų kūrybiškumu. Taip, jie gali sugalvoti visko, ko tik nori, bet tai yra papildomi laiko, energijos resursai. Kas tai mokytojui apskaičiuos ir apmokės? Tikrai erzina tos įstatyminės rašytinės deklaracijos, kai Konstitucija skelbia, kad mokymas mokyklose yra nemokamas, bet taip nėra.Parodykite man mamą ar tėtį, kuris nemokėjo už vaiko lavinimą ir lavinimąsi – keliauti reikia į ekskursijas, dalyvauti projektuose, konkursuose, išleisti į būrelius. Vienu žodžiu, sukiesi sukandęs dantis, jeigu esi tėtis ar mama, norintis, kad tavo vaikas nebūtų nė trupučio nuskriaustas“, – išdėstė šiaulietė.
