Lietuvos profesinės sąjungos šeštadienį organizuoja protesto akciją. Įspėjamuoju mitingu tikimasi priminti Darbo kodekso pasiūlymų svarbą dirbantiesiems. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad vienas iš mitingo tikslų yra tas, jog būtų priimtas tas Darbo kodeksas (DK), dėl kurio buvo susitarta. „Seimas svarstymo stadijoje jam pritarė ir tiktai priėmimo stadijoje tas kodeksas kardinaliai pasikeitė. Ganėtinai daug nuostatų buvo pakeista grupės Seimo narių siūlymu ir jis tapo panašus į pirminį, į tą, kurį pateikė Vyriausybė.  Dirbome, derėjomės ir tarėmės maždaug dvejus metus su darbdaviais ir su Vyriausybe. Bet šis darbas buvo atmestas ir Vyriausybė parodė, kad geriausiai žino, koks tas kodeksas turi būti, ir kone privertė balsuoti už“, – sako A. Černiauskas.

Seimo narius ragins pritarti Prezidentės veto
DK, dėl kurio susitarė pusės, buvo tiek ir darbo santykių laisvumo, tiek ir darbuotojų saugos balansas. Atsitiko taip, kad būtent darbuotojų sauga buvo išimta. Darbo santykių laisvumas naudingas darbdaviams ir, manoma, pokyčiai įvesti darbdavių spaudimu.

Tačiau perskaičiusi naująjį DK projektą Prezidentė jį vetavo.

Tad jau kitame Seimo posėdyje svarstys priimti ar atmesti veto. Kitas etapas – taisymas. Tačiau profsąjungiečius kausto nežinia. DK likimas gali būti atiduotas ir svarstymui kitai Seimo kadencijai.

Į Prezidentę dėl vetavimo kreiptasi dėl daugelio DK aspektų.  

Kaip sako A. Černiauskas, žiūrint į Baudžiamąjį kodeksą, nekaltumo prezumcija aiškiai sako: kol žmogaus kaltė yra neįrodyta, jis yra nekaltas. Iškilus neaiškumams įrodymai aiškinami kaltinamojo naudai. „Norėjome, kad lygiai tokia pati nuostata būtų įtraukta į Darbo kodeksą. Prezidentė atsižvelgė – jeigu yra sutarties sąlygos, kurias šalys ne taip suprato (kalbame apie aiškinamąsias darbo sutartis), tai visi nesusipratimai aiškinami darbuotojų naudai. Tai vienas iš svarbesnių momentų“, – sako A. Černiauskas.

Kitas netikęs DK aspektas, kuriam nepritaria profsąjungos – tai darbo sutartis, kurioje darbdavys darbuotojui garantuoja darbą minimaliai aštuonias valandas per mėnesį. Anot A. Černiausko, darbuotojas, gaudamas aštuonių valandų dydžio darbo užmokestį, neturi nei socialinių garantijų, nei pasako, kada darbuotojas turi atvykti į darbą, o ir nežinia, kiek laiko reikės dirbti. Trumpiau tariant, esi nei pagautas, nei paleistas.

„Tokia sutartis galioja trijose ES šalyse ir visais atvejais darbuotojai per šias sutartis yra skriaudžiami“, – teigia A. Černiauskas.

Kitas momentas – atleidimas darbdavio valia, kai čia numatyta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Lietuvos profesinių sąjungų atstovų nuomone, šešios išeitinės išmokos, kai darbuotojas atleidžiamas per tris dienas ir nenurodant konkrečių priežasčių, yra per mažai. „Mes siūlėme dvylika mėnesių, o Prezidentė pasiūlė aštuonis. Tai galbūt optimaliausias variantas“,  – mano A. Černiauskas.

Profsąjungiečiams netiko ir terminuotos darbo sutarties nutraukimas su nėščia moterimi. Čia būta ilgų diskusijų. Seimo nariai nusprendė, kad tokią sutartį galima nutraukti, jeigu baigiasi terminas, tačiau Prezidentė tokią poziciją vetavo.

Taip pat darbuotojų atstovų įsitikinimu, labai svarbu, kad dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą maksimalus darbo savaitės laikas būtų ne daugiau kaip 48 valandos. Pagal dabar priimtą variantą, darbuotojus darbdavys gali priversti dirbti iki 72 val. per savaitę be jų sutikimo.

„Mes iš viso nurodėme trisdešimt punktų kreipdamiesi į Prezidentę. Į daugumą ji atsižvelgė, į maždaug septyniasdešimt procentų“, – teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.

Kodėl galimai proteguojama darbdavio pozicija?
Pasak A. Černiausko, dalis politikų palaiko dirbančiųjų poziciją, o kiti yra liberalūs politikai, kurie palaiko darbdavio interesus. Tačiau A. Černiausko teigimu, liberalūs darbo santykiai negarantuoja naujų darbo vietų sukūrimo ir negarantuoja investicijų. Kai kurie politikai tai supranta ir tai ne darbuotojų ir jų atstovų išsigalvojimas, o atliktų mokslininkų tyrimų duomenys.

„Jau dabar darbo vietose žmonių trūksta ir, jeigu mes sukursime dar  85 tūkst. naujų darbo vietų, kur tuomet apskritai tie žmonės dirbs? Lietuva dabar yra viena iš lyderių  ES pagal investicijų pritraukimą. Pasižiūrėjus politikų prigimtį matyti, kad nemaža dalis jų yra verslininkai arba buvę verslininkai, tad galimai dėl to ir dominuoja toks požiūris: grįžus į verslą reikės tų įstatymų laikytis. Todėl viena iš priežasčių, kodėl susiklostė tokia situacija, yra ta, kad verslininkai atėję į Seimą bando įgyvendinti savo poziciją“,  – mano A. Černiauskas.

Pakanka žvilgtelėti ir pamatysime, kiek Seime yra milijonierių ir kiek paprastų darbuotojų. Net jei kažkada šie ir buvo paprasti darbuotojai, tikriausiai vieni jų su penkta kadencija Seime vargu ar gali adekvačiai suprasti, kas vyksta darbo rinkoje, kokie procesai vyksta gamyboje, kaip su darbuotojais elgiasi darbdaviai.

Šeštadienį vyksiančiame mitinge gautas leidimas dalyvauti tūkstančiui žmonių. Prieš protesto akciją dar vyks susitikimai su Vyriausybe dėl DK derinimo.

 
Straipsnių peržiūros
94552839
Į viršų