Vakar Šiaulių arenoje jau trečią kartą vyko konferencija „Aš – savanoris. Mitai ir tikrovė“. Jos metu pranešimus skaitė įvairių įmonių ir įstaigų atstovai, taip pat patirtimi dalijosi ir apie savo veiklas pasakojo nevyriausybinėse organizacijose dirbantys asmenys.

Šios konferencijos tikslas – sudaryti sąlygas savanoryste besidomintiems asmenims gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie savanoriavimo galimybes Šiauliuose. Tuo tarpu organizacijos, priimančios savanorius, turėjo galimybę paviešinti savo veiklas ir pristatyti savanorystės galimybes jų organizacijose.

Konferencijoje pabrėžta, kad savanoris – tai dvasinė būsena. Iš tokios veiklos gaunama tai, kas pinigais nenuperkama, o meras kvietė konferencijos dalyvius per savanorystę išmokyti Šiaulius šypsotis.

Savanorystė ir Šiauliai
Kaip teigia Sonata Dadūraitė, Didždvario gimnazijos veiklos stebėsenos poskyrio vedėja ir šios konferencijos iniciatorė, surengti konferenciją paskatino tai, kad šiemet „Europos savanorių tarnyba“ (EST) švenčia 20 metų jubiliejų. Šią sukaktį mini ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, taigi Šiaulių miestas simboliškai prisidėjo prie sukakties paminėjimo.

„Šiuo renginiu norėjome atkreipti valdžios atstovų dėmesį ir parodyti, kad mums svarbi savanorystė ir kad mūsų mieste yra daug savanorių bei daug jas priimančių organizacijų. Auditorija susirinko gausi, tad galiu drąsiai teigti, kad susidomėjimas didelis“, – teigė organizatorė.

S. Dadūraitės teigimu, pranešimus skaityti buvo kviečiami labiausiai su savanoryste susiję asmenys – organizacijų, priimančių savanorius, atstovai, taip pat daugiausia šios patirties turintys asmenys.

Pranešimą apie savanorystę Šiauliuose skaičiusi miesto mero padėjėja Kamilė Sakalauskaitė buvo lakoniška – ji teigė, kad Savivaldybė tik nubrėžia gaires, kuriomis vėliau gali naudotis visi žmonės. Ji teigė, kad stengiasi paversti Šiaulius atviru miestu, o geriausia to priemonė – savanorystės skatinimas.

20 metų – rodiklis, kad savanorystė veikia
Konferencijoje sudalyvavo ir jos „kaltininkai“ – EST atstovė, projektų koordinatorė Aistė Natkevičiutė. Ji dalyviams pristatė jubiliejų švenčiančios organizacijos veiklą, tiksliau – kalbėjo apie savanorystės galimybes jauniems žmonėms. A. Natkevičiūtė teigė, kad savanorystė nėra tiesiog laiko praleidimas organizacijoje. Tai yra mokymosi programa, kai jaunas žmogus, padedamas organizacijos darbuotojų, mokosi tam tikrų dalykų.

Pranešėja dalijosi mintimis apie savanorystės naudą. Ji teigė, kad savanoriaudamas žmogus padidina savo kompetencijų lygį ir kad bet kokia darbo patirtis yra naudinga. Pasirodo, kad net 70 proc. savanorių teigia, kad ši veikla teigiamai paveikė jų karjerą.

„Aš manau, kad pagrindinis žmogaus tikslas yra būti laimingam, o toks jis gali būti tik tada, kai žino, ką nori veikti gyvenime. Jauni žmonės kartais jaučiasi įsprausti į kampą, todėl vienas iš variantų padėti apsispręsti gali būti savanorystė“, – teigė pranešėja.

Vėliau savo pranešimą pristatė ir asmenine savanorystės patirtimi dalijosi Kotryna Šlivinskaitė.

Didelio dėmesio taip pat sulaukė ir Ramutės Pilypienės pasakojimas apie savanorystę šiųmetėje olimpiadoje, kurioje darbavosi per 70 tūkstančių savanorių.

Pranešimą apie istoriją ir istorikus skaitė Vilniaus universiteto lektorius, daktaras Norbertas Černiauskas, įžvalgomis apie gerų žurnalistų stygių dalijosi žurnalistas Dovydas Pancerovas. Apie savanorystę ir jaunus žmones kalbėjo valstybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovė Dalia Kerienė. Po visų pranešimų konferencijos dalyviai rinkosi į diskusiją ir aptarė savanorystės idėjas ir visus pranešimus.