Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos neseniai pateikė duomenis, kiek ir kokių teršalų į aplinką per 2013 m. paleido Šiaulių rajone esantis UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys. Bandoma parodyti, kad teršalų kiekiai neviršijo leistinų normų, tačiau skeptikai turi nuomonę, kad aplinkosaugininkai galimai tik manipuliuoja daline informacija. Pagrindo tokiai nuomonei yra.

Mindaugas LAURINAITIS

Daugiausia – azoto oksidų
Pagal UAB ,,Toksika“ pateiktos Valstybinės statistinės ataskaitos duomenis, iš pavojingų atliekų deginimo įrenginio per 2013 metus į aplinkos orą buvo išmesta 1,386 tonos teršalų. Pavojingos atliekos per praėjusius metus buvo deginamos 604 valandas. Buvo sudeginta 634 tonos pavojingų atliekų. Įrenginys eksploatuotas nuo gruodžio 6 dienos iki metų pabaigos.
Daugiausia į aplinkos orą pateko azoto oksidų – 59 proc. nuo išmesto teršalų kiekio. Anglies monoksido išmesta 16 proc. nuo išmesto teršalų kiekio. Sieros dioksido išmesta 21 proc. Šių trijų teršalų emisija sudaro 96 proc. nuo išmesto teršalų kiekio, pateikiama Šiaulių regiono aplinkosaugos departamento pranešime.
Išmestas amoniako (įskaitant ir vienkartinį leistinos taršos normatyvą viršijusį kiekį) kiekis – sudaro 1,6 proc. nuo per metus išmesto teršalų kiekio. Kietųjų dalelių į aplinkos orą buvo išmesta – 2 proc. nuo per metus išmesto teršalų kiekio. Metalų (arseno, chromo, gyvsidabrio, kadmio ir kt.) ir jų junginių į aplinkos orą pateko labai maža dalis, vandenilio fluorido – taip pat.

Apskaičiuoja automatinė sistema
Didžioji dalis į aplinkos orą išmetamų teršalų (kietųjų dalelių, anglies monoskido, azoto oksidų, sieros dioksido, vandenilio chlorido, amoniako, bendrosios organinės anglies) yra apskaičiuojami automatine monitoringo sistema (AMS). AMS apskaičiuotas teršalų kiekis yra 1,383 tonos, o tai sudaro 99,8 proc. nuo per metus išmesto teršalų kiekio.
Ne nuolatos yra matuojamos metalų ir jų junginių, vandenilio fluorido ir dioksinų, furanų koncentracijos. Pastarosios medžiagos gali sukelti onkologines ligas. Šie matavimai buvo atliekami (imami mėginiai) 2013 m. gruodžio 12–14 d. Matavimus atliko akredituota Chelab SRL laboratorija. Pagal pateiktą mėginių ėmimo ataskaitą, jokio matuoto teršalo koncentracija neviršija leistinų ribinių verčių. Didžiausia užfiksuota dioksinų, furanų koncentracija (užfiksuota gruodžio 14 d. mėginyje) yra keturis kartus mažesnė nei leistinos taršos normatyvas. Gruodžio 13 d. išmatuota dioksinų furanų koncentracija buvo nežymiai didesnė, nurodo aplinkosaugininkai.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime leistas į aplinkos orą išmesti teršalų kiekis iš pavojingų atliekų deginimo įrenginio yra beveik 25 tonos per metus, dirbant 7300 valandų. Pagal leidimą per valandą iš įrenginio išmetamas (leidžiamas išmesti) teršalų kiekis – kiek daugiau nei 3 tūkst. kilogramų. Faktiškai 2013 metais per valandą išmestas teršalų kiekis – kiek daugiau nei 2 tūkst. kg, tai yra daugiau kaip 1,5 karto mažesnis nei leidžiamas, konstatuoja aplinkosaugininkai.

Kelia abejonių
Buvęs UAB „Toksika“ generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius mano, kad puikūs deginimų rezultatai galėjo būti pasiekti nesilaikant pirkimo sąlygų ir kartu deginant daugiau panaudotos alyvos, kuri yra skysta ir kaloringa, todėl sukelia didesnę temperatūrą krosnyje.
Pagrindo tam manyti yra daugiau nei pakankamai – statybų priežiūros institucija prieš keletą metų buvo konstatavusi, kad tuometiniai bandymai galimai buvo pritempti naudojant papildomas medžiagas, kadangi pirkimo sąlygų neatitinkantis įrenginys neužtikrina aukštos ir tokioms atliekoms deginti reikiamos temperatūros. „Įtariu, kad manipuliuojama informacija – nepasakoma, kokiomis sąlygomis (lyginant su pirkimo sąlygomis) yra pasiektas šis rezultatas. Taip pat ataskaitoje trūksta duomenų apie šlakų tyrimus“, – mano R. Peciulevičius.
Klausimų kelia ir tai, kad UAB „Toksika“ nepateikė oficialių kiekvienos paros deginimo ataskaitų, kaip to bendrovės dabartinių vadovų šių metų sausio viduryje prašė Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas. Sulaukta tik patikinimo, jog tokios ataskaitos yra ir bus pateiktos, bet iki šiol jų politikas nesulaukė.
Statybų priežiūros institucija anksčiau buvo konstatavusi, kad nesutampa UAB „Toksika“ ir rangovo pateiktos ataskaitos. „Todėl kyla abejonių dėl visų rangovo pateiktų paros ataskaitų duomenų patikimumo ir teisingumo, tuo pačiu ir dėl visų rangovo pateiktų bandymų ataskaitų duomenų patikimumo ir teisingumo“, – rašoma tuometinėje ataskaitoje.
„Jeigu nėra ko slėpti, ataskaitos Tarybos nariui galėjo ir privalėjo būti pateiktos“, – mano R. Peciulevičius.