Prisikėlimo aikštę vis bandoma sutvarkyti, tačiau iki šiol nesutariama – kaip.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Vėl stiprėja diskusijos, ką daryti su Prisikėlimo aikšte Šiauliuose. Valdininkai skuba įsisavinti europines lėšas, skirtas miesto centrui sutvarkyti. Tuo tarpu architektai ir dizaineriai, neseniai susitikę su miesto valdžia, sutaria dėl vieno – aikštė privalo priklausyti miestiečiams.

Grįžo prie idėjų
Šiaulių miesto savivaldybė vėl pradėjo judinti Prisikėlimo aikštės atgaivinimo idėją. Prieš keletą metų vykęs meninių idėjų konkursas taip ir baigėsi be realių veiksmų. Buvo pasiūlytos įvairios idėjos, bet jos padėtos į stalčių ir užmirštos. Bet neseniai nuspręsta suformuoti aikštės sklypą (atgavus nepriklausomybę iki šiol daug sklypų mieste nėra suformuota), kad jį Savivaldybė galėtų perimti panaudai iš Nacionalinės žemės tarnybos. Tada bus sprendžiamą, ką daryti su aikšte.
Tuo klausimu miesto meras Justinas Sartauskas neseniai buvo pasikvietęs pokalbiui miesto architektus bei dizainerius. Prisikėlimo aikštės su prieigomis detalusis planas buvo parengtas prieš daugiau nei penkiolika metų. Planą rengė architektas Vytenis Rudokas kartu su bendraautoriais Algimantu Černiausku ir Algiu Vyšniūnu.

Žvelgti atsakingai
Kaip dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino V. Rudokas, A. Černiauskas bei kiti kalbinti architektūros specialistai, iki šiol miesto centrinė aikštė buvo palikta likimo valiai. Sprendimus priiminėjusi miesto valdžia padarė nemažai klaidų – leista pastatyti banko pastatą prie teatro, Vyskupijos pastoracinį centrą, kurie sugadino aikštės erdvę. Todėl, specialistų nuomone, dabar labai svarbu nepadaryti daugiau klaidų.
„Svarbūs dalykai užkoduoti detaliajame plane. Miesto vadovai turi aiškiai žinoti, ko nori visuomenė, ir sutvarkyti aikštę atsakingai. Kad nebūtų tik skubotas lėšų įsisavinimas. Dabartinių įstatymų, pagal kuriuos privaloma skelbti viešuosius pirkimus, pagrindinis kriterijus – mažiausia kaina sukuria problemas, nes padaroma ne tai, kas galėtų ar turėtų būti padaryta“, - mano V. Rudokas.

Universali erdvė
Jo nuomone, Prisikėlimo aikštėje jokių paminklų statyti nereikėtų. Prisikėlimo aikštė yra tik ketvirtoji dalis visos centrinės aikštės, kurią išskaido Aušros alėja, Tilžės ir kitos gretimos gatvės. Architekto teigimu, visa Šiaulių miesto centrinė aikštė savo dydžiu prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei, tik dėl čia esančių medžių ir gatvių vizualiai sunku suvokti mastelius.
Į keturias dalis suskirstyta erdvė, kur vienoje pusėje yra Katedra su vyskupija, kitoje – skverelis priešais Savivaldybę, o priešingoje – Prisikėlimo aikštė. „Derėtų šioje dalyje iškirsti medžius, paliekant tik kampuose augančius ąžuolus, sutvarkyti pačią aikštę ir atiduoti ją miestiečiams. Reikia suvokti, kad aikštė nėra baigtinis objektas. Ji yra universali, beveidė, tokias aikštes turi kiti Europos miestai, toli ieškoti nereikia. Tik reikia sutvarkyti infrastruktūrą“, - samprotavo V. Rudokas.

Požeminė aikštelė
Specialisto nuomone, aikštėje galėtų vykti įvairiausi renginiai, sutvarkius infrastruktūrą būtų galima greitai aikštę paversti čiuožykla. Detaliajame plane numatyta ir galimybė po aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tik, V. Rudoko teigimu, reikia žiūrėti plačiau ir šios požeminės aikštės nelaikyti vien tik kaip transporto problemos sprendimo.
„Tarp banko ir Varpo gatvės buvo numatyta galimybė pastatyti miesto salę su tam tikra jungtimi prie Dramos teatro. Bet prie jos nebūtų privažiavimo, o požeminė aikštė tai išspręstų“, - teigė V. Rudokas.
Pasak jo, skverelis prie Savivaldybės taip pat yra apleistas – čia augantys medžiai neprižiūrimi, gal net ir supuvę. „Prisikėlimo aikštėje medžių neturėtų būti, o šiame skverelyje medžius reikia puoselėti, nors tai nėra daroma“, - mano V. Rudokas.

Nuoseklus darbas
Architekto, vieno iš Saulės laikrodžio aikštės bendraautorių, miesto detaliojo plano bendraautorio A. Černiausko nuomonė panaši – jokių naujų idėjų dėl Prisikėlimo aikštės nereikėtų galvoti, tik suformuoti pačią aikštę kaip erdvę. „Prieš keletą metų vykusios idėjų dirbtuvės parodė, kad idėjų čia nelabai yra. Reikia formuoti aikštę kaip aikštę, užsibrėžti turinį“, - mano A. Černiauskas.
Jo nuomone, miesto vadovai turėtų apsibrėžti, ką jie nori padaryti, kad tai nebūtų vien tik skubotas lėšų įsisavinimas. „Tokiais klausimais reikia nuosekliai ir nuolat dirbti užsibrėžus generalinę liniją. Šiauliai blaškosi, keičiasi valdžios, vieni puola vienur tvarkyti, kiti kitur. Tokie dalykai neturėtų būti daromi per vajus“, - svarstė specialistas.
Pasak A. Černiausko, kiti šalies miestai (pavyzdžiui, Telšiai, Rokiškis) puikiai įrodė, kad dirbant kryptingai galima sutvarkyti centrines aikštes ir be jokių viešųjų konkursų ar milžiniškų investicijų. „Reikia politinės valios ir dirbti profesionaliai“, - įsitikinęs A. Černiauskas.

Padaryta klaidų
Skulptorius, meninio akcento Savivaldybės skverelyje autorius Gintautas Lukošaitis taip pat pažymėjo, kad centrinės miesto dalies erdvė yra suniokota leidus pastatyti banką bei pastoracinį centrą. „Buvo elgiamasi neatsakingai, erdvės kontekstas sujauktas. Tad dabar Prisikėlimo aikštėje gali būti iš esmės bet kas“, - mano G. Lukošaitis.
Jo teigimu, iki iškylant pastoraciniam centrui, centrinės miesto aikštės dominantė buvo Katedra, pagal kurią ir buvo galima formuoti likusią erdvę. Pastoracinis centras Katedrą nustūmė į antrąjį planą. „Todėl pagal dabartinę situaciją svarbiausia išspręsti visumos problemą, iškirsti medžius ir išgrįsti aikštę. O ar joje turėtų stovėti koks paminklas, ne taip ir svarbu“, - įsitikinęs skulptorius.
Pasak G. Lukošaičio, svarbiausia, kad tvarkant šią aikštę nebūtų skubama tik įsisavinti europines lėšas. Per skubėjimą jau ir taip sugadintą erdvę galima sujaukti dar labiau. „Blogai, kai pinigai eina prieš protą“, - tvirtino G. Lukošaitis.

Procesai buvo sustoję
2010 m. kovą vyko Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės sutvarkymo kūrybinės dirbtuvės, buvo atrinkti trys geriausi projektai. Kūrybinių dirbtuvių metu dešimt architektų komandų teikė siūlymus. Tą kartą tikėtasi sukurti vienos iš svarbiausių miesto visuomeninių erdvių sutvarkymo viziją. Vienas iš dirbtuvių organizatorių buvo Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius.
Bet vieno geriausio darbo atrinkta nebuvo, todėl tolimesni aikštės projektavimo procesai taip ir liko kyboti ore. Detaliojo plano koncepcija turėjo būti parengta ir patvirtinta iki 2011 m. Tačiau procesai visai sustojo, kol galų gale miesto valdžia neseniai pabudo ir nusprendė šią aikštę imtis sutvarkyti. Akstiną tam galimai davė planai didiesiems šalies miestams 2014-2020 m. laikotarpiu skirti finansavimą apsibrėžtos teritorijos sutvarkymui.
Bet ar europinės paramos alkis nebus didesnis už visuomenės interesus? Juo labiau kad ir dabartinei miesto valdžiai liko nelabai daug – kitais metais vyks savivaldybių tarybų rinkimai, po kurių dažnai keičiasi ne tik merai, bet ir administracijos vadovai.

Skulptorius G. Lukošaitis mano, kad svarbiausia išspręsti aikštės visumos problemą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Architekto V. Rudoko nuomone, centrinė aikštė turėtų būti universali ir priklausyti miestiečiams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Architektas A. Černiauskas įsitikinęs, kad miesto vadovai, tvarkydami miestą, turėtų dirbti kryptingai ir profesionaliai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.