Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius teigia, kad vyresni tėvai augina „ligoniukus“, nes perdėtai rūpinasi savo atžalomis, nesuteikdami jiems galimybės mokytis savarankiškumo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiuo metu pas Šiaulių centro poliklinikos gydytoją akušerę-ginekologę Astą Damkuvienę lankosi dvi nėščios moterys, kurios yra sulaukusios keturiasdešimties metų. Viena ruošiasi gimdyti pirmą kartą, o antroji – ketvirtąjį. Kadangi moterys labai stiprios ir nėštumas yra sklandus, gydytojos teigimu, gimdymas turėtų eitis puikiai.
Tačiau ne visuomet pasiseka – kartais pasitaiko ir liūdnų vėlyvos motinystės atvejų, todėl, pasak A. Damkuvienės, gyvenime viską reikia daryti laiku. Šiai nuomonei pritaria ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius, kuris sako, jog vyresni tėvai dėl perdėtos meilės augina „ligoniukus“.

Šeima – laimė, kol visi sveiki
„Labai palaikau moteris, kurios ryžtasi gimdyti net ir vyresniame amžiuje, nors vis dėlto jos turėtų pirmą kartą tapti mamomis iki 30 metų, kad kiti vaikai gimtų iki 35 metų. Tačiau gyvenimas įneša savo korekcijas, todėl jei pavyko pastoti 39 metų – belieka tik pasidžiaugti. Pažįstu vieną šiaulietę, kuri 43 metų pagimdė nuostabų vaiką ir šeimą pagausino keturis kartus. Dabar auga graži šeima“, – apie pavyzdingas šeimas pasakoja gydytoja A. Damkuvienė.
Tačiau ne visoms tenka džiaugtis laime, sulaukus vaikelio brandesniame amžiuje. Vėlyvoji motinystė atneša ir nemažai problemų. Nors, pasak A. Damkuvienės, šiuolaikinė akušerija-ginekologija ženkliai pažengusi į priekį, vis tiek yra tikimybė sunkiau išnešioti kūdikį, kuris gali susirgti įvairiomis genetinėmis ligomis vien todėl, kad jį mama pagimdė būdama brandaus amžiaus. „Šiauliuose turime genetikos specialistą, į kurį kreipiasi 35 metų ir vyresnės moterys, nė karto negimdžiusios. Kol kas mano praktikoje nepasitaikė, kad besilaukianti vyresnio amžiaus moteris patirtų rimtų komplikacijų, kurios turėtų įtakos gimdymui ar pačiam vaisiui. Tačiau komplikacijų rizika vyresnėms mamoms padidėja“, – teigia A. Damkuvienė.
Vyresnėms mamoms dažniau gresia persileidimai, atsiranda placentos patologijų, dažniau vystosi toksikozės.

Geriau vėliau, nei per anksti?
A. Damkuvienė sako, kad galbūt geriau yra gimdyti šiek tiek vyresniame amžiuje, kai mama yra atsakinga ir pasiruošusi motinystei nei nesulaukus pilnametystės.
„Esu prieš 15–17 metų būsimas mamas, kurios neturi supratimo apie nėštumą – juk ką būdama pati dar vaikas mergina gali duoti savo vaikui. Ankstyvame amžiuje reikėtų vengti motinystės. Gyvenime reikėtų stengtis viską daryti laiku“, – teigia A. Damkuvienė.
Centro poliklinikoje veikia mamyčių mokykla, kurioje skaitomos paskaitos apie motinystę – taip padedama kiekvienai moteriai prisitaikyti prie fiziologinių pokyčių ir psichologiškai pasiruošti sulaukti vaikelio.
Tačiau A. Damkuvienė sako, kad nemokamų paskaitų jaunos mamos dažnai atsisako teigdamos, jog ir taip viską puikiai išmano, kai tuo tarpu brandesnės moterys į gimdymą žiūri atsakingiau ir visas pamokas labai vertina.

Karjeros siekiama šeimos sąskaita
Per 10–20 metų ypač keitėsi požiūris į šeimą, nes daug moterų pirmiausia siekia išsilavinimo, po to nori dirbti ir įgyti patirties ir tik atsistojusios ant kojų pradeda galvoti apie šeimą. Tačiau nė viena moteris nesusimąsto, kad po 30 metų jos šeimą gali ištikti nelaimė – nevaisingumas.
„Moters vaisingumas sulaukus 30 metų ženkliai sumažėja. Tai turėtų suvokti kiekviena moteris. Juk ir mokslus galima atidėti vėlesniam laikui, taip pat ir karjera palauks. Skaudu žiūrėti, kai mano kabinete apsiverkia jauna moteris, kuri dabar jau yra baigusi universitetą, turi puikų darbą, uždirba daug, tačiau vaikelio nebegali susilaukti. Daugelis jų norėtų atsukti laiką atgal ir daugiau dėmesio skirti šeimai, tačiau kelio atgal nėra“, – sako A. Damkuvienė.
Įtakos vaisingumui dažniausiai turi gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholis, netinkama mityba ir greitas gyvenimo ritmas. Dažnai šeima negali susilaukti vaikų dėl vyro kaltės. „Prastėja spermos kokybė dėl šiuolaikinio gyvenimo, įvairių kompiuterių ir telefonų, taip pat įtakos turi ir kasdienis stresas. Todėl net ir jaunoms šeimoms sunku susilaukti vaikų. Nėra skiriamas pakankamas dėmesys nevaisingų šeimų pagalbai. Valstybė nekompensuoja pagalbinio apvaisinimo, todėl ne kiekviena šeima gali sau leisti išleisti dešimtis tūkstančių už vaikelį. Šie metai – Šeimos metai, todėl visiems vaikams linkiu gimti šeimose, nes vienoms mamoms ypač sunku juos auginti“, – linkėjo A. Damkuvienė.

Apie vaikų ateitį negalvojama
Gydytojų nuomone, vyresnių tėvų šeimoje gimę vaikai užauga mažiau savarankiški, nepasitikintys savimi, nes už juos viską daro tėvai. Besidžiaugdami augančia atžala, vyresni tėvai nepagalvoja apie jų ateitį.
Pasak psichiatro-psichologo V. Bartkevičiaus, vyresnio amžiaus moterys, perdėtai besirūpindamos savo vaikais, padaro meškos paslaugą sau. „Vyresni tėvai, kurie ilgai laukė vaikelio, juo rūpinasi perdėtai, baiminasi, kad jis nesusižeistų – taip augina ligoniukus. Vaikui patinka perdėtas dėmesys, todėl jam patinka būti ligoniuku. Jam galima ir į mokyklą neiti, jei blogai jaučiasi. Vaikas neišmoksta rūpintis savimi, nesugeba apsiginti. Toks vaikas užauga nevisavertis, jo kitoks ir mąstymas, dažnai yra baugštus, neveiklus. Todėl ruošiantis gimdyti vaikus, reikia gerai pagalvoti apie ateitį, nes vyresnio amžiaus žmogus ir pats sunkiau juda, nori ramesnio gyvenimo, todėl vargu ar norės ir sugebės trypčioti apie mažą vaiką“, – sako V. Bartkevičius.
Pasak gydytojo, augdamas vaikas pradeda suprasti, kad jo tėvai vyresni nei bendraamžių, todėl pradeda jų vengti, nenori matyti šalia savęs mokykloje. „Jei vyresnio amžiaus motinystė moteriai leido pasijausti laimingai, nes ji neturėjo nė vieno vaiko, tai sveikintina, tačiau turint kelis vaikus vyresniame amžiuje gimdyti nereikėtų. Rizikuoja tėvai ne tik dėl sveikatos problemų, bet ir dėl į pasaulį ateinančio žmogučio ateities“, – pabrėžia V. Bartkevičius.
Didžiosios emigracijos metu dažnai savo atžalas auginti jauni žmonės palikdavo savo tėvams. Tačiau tai labai prastas sprendimas, kuris prilygsta brandesnei motinystei. Pasak V. Bartkevičiaus, senelių požiūris per daug konservatyvus, todėl vaikas su jais auga nelaimingas, neturi su kuo pabendrauti. „Seneliai gali palepinti, nupirkti ledų, tačiau ne visuomet gali atsakyti į rūpimus klausimus ir teisingai auklėti“, – sako V. Bartkevičius.

Šiaulių centro poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Asta Damkuvienė sako, kad geriau gimdyti vaikus brandesniame amžiuje nei per daug jaunoms, tačiau geriausia laikytis gyvenimiškos taisyklės – viską daryti laiku.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.