Nors smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje apribotas įstatymu, tačiau nei mastai, nei požiūris į šeimoje smurtą patiriančias moteris nesikeičia.

Redakcijos archyvo nuotr. 

Zita KATKIENĖ

Vakar, Tarptautinę kovos prieš moterų prievartą dieną, Šiaulių moterų veiklos inovacijų centro atstovės dalyvavo Tarptautinės kosmetikos kompanijos kartu su Moterų informacijos centru pirmą kartą Lietuvoje rengiamame trumpametražių filmų konkurse „Kalbėkime apie smurtą prieš moteris“. Jame trumpametražį filmą pristatė ir  Gedimino Beržinio vadovaujami moksleivių kino mėgėjų klubo nariai. Šis dvidešimties vaikų komandos sukurtas filmas, kuriame nuostatas dėl smurto prieš moteris išsako vaikai, taps pagrindiniu akcentu akcijos „16-ka pasipriešinimo smurtui prieš moterį dienų“. Nacionalinę prevencinę programą „Smurtas privačioje erdvėje“ vykdančios Šiaulių moterų veiklos inovacijų centro aktyvistės apgailestauja, kad padėti moterims gali tik moraliai, nes miesto valdžia nei programai įgyvendinti, nei veiklai vykdyti jokio finansavimo neskiria.

Nors šalies įstatymų leidėjai priėmė įstatymą Dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau smurto mastai, pasak Šiaulių moterų veiklos inovacijų centro vadovės Salomėjos Jasudienės, nemažėja. Lietuvoje kas trečia moteris yra patyrusi savo vyro ar draugo smurtą. Ypač, pastebi vadovė, smurto šeimoje padaugėjo pastaraisiais metais, kai žmonės vargina ekonominės krizės padariniai – nedarbas, nepriteklius. Pernai į Moterų veiklos inovacijų centrą dėl patiriamo smurto kreipėsi 97 asmenys, iš kurių - trys vyrai.

Akivaizdu, jog smurtas luošina ne tik moteris, kurios kenčia fizinį, seksualinį, fizinį, socialinį ar ekonominį smurtą. Kenčia ir kiti šeimos nariai: vaikai, šeimoje gyvenantys artimieji. 

Priimtas įstatymas Dėl smurto artimoje aplinkoje tarsi pagerino moters situaciją, nes, pasak S. Jasudienės, numatyta, kad po kilusio konflikto namus palieka ne smurto auka, kaip iki šiol būdavo, bet smurtautojas. Tačiau šios tvarkos mechanizmas iki šiol neaiškus: „policijos pareigūnai iki šiol nežino, kaip tai įgyvendins, nes nežinia, kur reikės patalpinti smurtautoją, kuris nebus nusiteikęs palankiai ir kitų atžvilgiu. S. Jasudienės žiniomis, turėtų būti kuriami specializuotos pagalbos centrai, kuriuose visą parą budinčiam darbuotojui informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje ir perduotų policijos pareigūnai.

Į Šiaulių moterų veiklos inovacijų centrą jau kreipėsi ne tik policijos pareigūnai, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ir siūlė imtis šių pareigų. „Mūsų klausė, kiek  dienų galėtume budėti iš savo resursų“, - šypsosi vadovė, nes didesnio absurdo dar neteko patirti.

„Mes išsilaikome tik iš nacionalinei prevencijos programai „Smurtas privačioje erdvėje“ skiriamų lėšų, kurių pakanka tik pusmečiui“, - sako S. Jasudienė, įsitikinusi, jog be papildomo finansavimo keisti esamos situacijos ir padėti smurto aukoms tikrai nepavyks.

Vaikai – tie šeimos nariai, kurie mažiausiai kalti dėl to, kas vyksta šeimoje, tačiau visada labiausiai nukenčia. Ypač tada, kai šeimoje smurtaujama. Vaikui skaudu, kai jis drauge su mama turi išeiti iš namų ir gyventi laikinoje pastogėje, nors turi namus, kartais ir tvarkingus, aprūpintus.

„Mama, tai tu kalta dėl to, kad šiandien mums taip blogai“, - sukrėtė Salomėją Jasudienę dešimtmetės mergaitės ištarti žodžiai mamai, atėjusiai į Moterų veiklos inovacijų centrą prašyti pagalbos, nes jai dėl smurtaujančio vyro teko palikti namus. 

Kita moteris pagalbos kreipėsi dėl to, kad ją vyras išprievartavo dvejų ir septynerių metų vaikų akivaizdoje. Ką šie vaikai pagalvojo apie savo mamą? Ar jie tikrai supranta, jog ne mama kalta dėl to, kad vaikas turi kęsti, matydamas keistus tėvo ir mamos santykius. Nes smurtaujama ne tik tada, kai žvanga peiliai ir liejasi kraujas, nors daugėja ir mirčių atvejų smurto šeimoje metu. Smurtas vyksta ir tada, kai suaugusieji tik kalbasi, o vaikas sunkiai supranta, kuris šiame konflikte teisus,  kuris kaltas. Psichologinis smurtas – bene sunkiausias ir, anot S. Jasudienės, dažniausias.

Dėl ketvirtus metus vykdomos nacionalinės prevencinės programos „Smurtas privačioje erdvėje“, vis daugiau žmonių išdrįsta kalbėti apie patiriamą smurtą, vis daugiau žmonių ryžtasi ieškoti pagalbos. Jei ne pačios smurto aukos, tai jų artimieji nusprendžia kalbėti. Įsimintinas pusamžis vyras, kuris į Moterų veiklos inovacijų centrą kreipėsi dėl savo dukters, kuri nuolat kenčia psichologinį smurtą nuo vyro, užimančio atsakingas pareigas ir įgijusio aukštąjį išsimokslinimą. Deja, tai jo požiūrio į moterį nepakeitė, nes jis tokį šeimos modelį matė savo namuose ir jaučiasi teisus.

Tai, kad smurtas yra ir mūsų tautos šaknyse, byloja liaudies pasakos. Gal todėl kartais taip sunku suprasti, kad galima gyventi ir be smurto. Prevencinės programos vadovės rengia mokymus, pokalbius ir diskusijas, kurių metu ugdoma smurtą patiriančių moterų savivertė. Su programos dalyvėmis bendraujanti psichologė Loreta Dieliautienė dirba individualiai, dalyvauja rengiamose diskusijose, apskritojo stalo pokalbiuose.

Įsimintinas seminaras „Būti žmogumi – būti atsakingam“, kurio metu su smurto aukomis bendravo  profesorė Aušrinė Marija Povilionienė. Įsimintinas apskritojo stalo pokalbis „Padėti sau geriausia, padedant kitiems“, diskusija „Žmogaus teisių, laisvių ir pareigų derinimas šeimoje ir visuomenėje“,  vykę mokymai „Gyvenimas be smurto – mūsų teisė“, vakaras-koncertas - „Šeimos stiprybė – vienybėje“.

Šeimose būtų daugiau vienybės ir darnos, jei žmonės daugiau bendrautų, kalbėtųsi. S. Jasudienė pastebi, jogjei  abu šeimos nariai ieško išeities ir įsiklauso į patarimus, situacija šeimoje keičiasi.

Dvidešimt organizacijų, dirbančių smurto srityje, yra susibūrusios į koaliciją „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“, taip pat kviečia susibūrimus, kuriuose dalyvauja ne tik dirbantieji šioje srityje, bet ir smurto aukos. „Mes įsitikinusios, jog smurtą patiriančiųjų žmonių teisės yra pažeidžiamos, tad už jas turi kovoti kiekvienas“, - sako vadovė.

Apie smurto šeimoje egzistavimą šiandien jau kalba ne tik moterys, bet ir jų vaikai. To įrodymas – trumpametražio filmo „Kalbėkime apie smurtą prieš moteris“ kūrėjai – dvidešimt 14-18 metų vaikų, rinkusių faktus apie smurtą šeimose ir sutalpinusių savo patirtus išgyvenimus į 9 minučių juostą, kurioje vaikai skatina visuomenę pamatyti ir pripažinti smurto šeimoje egzistavimą ir smurtui pasakyti „ne“.

Ir, žinoma, išdrįsti prisipažinti, kad mėlynė paakyje ne dėl to, kad moteris paslydo ir pargriuvo. S. Jasudienė ragina ne tik miesto, bet viso Šiaurės Lietuvos regiono moteris aktyviai dalyvauti akcijoje „16-ka pasipriešinimo smurtui prieš moterį dienų“, kuri prasidėjo lapkričio 25-ąją, Tarptautinę kovos prieš moterų prievartą dieną, ir baigsis gruodžio 10-ąją, Tarptautinę žmogaus teisių gynimo dieną. Visas šešiolika dienų asmenys, patiriantys smurtą, raginami kreiptis į Moterų veiklos inovacijų centrą, įsikūrusį Aušros al. 64, arba skambinti telefonu 52 02 39. Čia vykstantys mokymai, seminarai, teikiamos tarpininkavimo paslaugos sprendžiant konfliktus šeimoje, vyksta individualios ir grupinės psichologo, mediatoriaus paslaugos. Nukentėjusieji sulaukia ir teisinės pagalbos. Svarbu šiandien – netylėti ir negalvoti, jog dėl patiriamo smurto kalta ji pati – auka, kaip įteigia smurtautojas.