Lietuvaičių taip stipriai nebevilioja santuoka su svetimšaliu - beveik visuose Šiaulių apskrities rajonuose pastebima, jog lietuviai savo širdis atiduoda tautiečiams. Redakcijos archyvo nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Šiaulių apskrities rajonuose grįžta santuokų bumas. Lietuvės ir lietuviai vis dažniau savo širdį atiduoda tautiečiams. Savivaldybių metrikacijos skyriaus darbuotojai pastebi, kad žmonės ryžtasi mainyti žiedus nebe aistros vedami.

Dažniau tuokėsi, dažniau skyrėsi

Anot Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresniosios specialistės Ernestos Šalkauskienės, šiais metais iki lapkričio 1-osios sutuokta 610 porų, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį 587 poros.

Ištuokų, kaip ir kituose Šiaulių apskrities rajonuose, buvo maždaug dvigubai mažiau. Šiais metais iki lapkričio 1-osios išsituokė 376 poros, kai praėjusiais – 353 poros.

Šiauliečiai, kaip ir veik visų Šiaulių apskrities rajonų gyventojai rečiau, tuokėsi su užsieniečais. Praėjusiais metais įregistruotos 54 tokios santuokos, kai vienas iš jaunavedžių – užsienio pilietis. Šiais metais per tokį pat laikotarpį sutuokta 51 pora.

Tuoktis pageidavo vyrų pora

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Birutės  Babrauskienės pateiktais duomenimis, šiais metais įregistruota kiek daugiau ištuokų – 116. Kai praėjusiais metais iki lapkričio 1-osios išsiskyrė 92 poros. Valdininkė šios situacijos ištuokų bumu negalėjo pavadinti.

Šiaulių rajone žmonės dažniau ir tuokėsi. Kai praėjusiais metais santuokos įžadus davė 249, šiais metais susituokė 263 poros. Anot B. Babrauskienės, kartą į jos vadovaujamą skyrių buvo užsukusi dviejų vyrų pora, vyrai išreiškė norą būti sutuokti.

B. Babrauskienės nuomone, pastaruoju metu „senstant” jaunavedžiams, keičiasi ir meilės sąvoka – tuokiamasi ne tik iš jos.

„Žmogus tą žingsnį dažniausiai žengia, kai turi materialinį pagrindą, žino, iš ko gyvena. Tuokiasi ne aistros vedami. Diktuoja ir protas”, - turėdama vos pilnametystės sulaukusias poras kalbėjo B. Babrauskienė.

„Bumas tuoktis su užsieniečiais praėjo tuomet, kai mes įstojome į Europos Sąjungą. Vienodos teisės. Seniau labai dažnai tuokdavosi dėl legalumo. Buvo iš azijietiškų šalių. Norma – 5 santuokos per metus”, - įvardijo B. Babrauskienė. Valdininkės nuomone, sąvoka „senbernis” pastaruoju metu jau nebegalioja.

Kelmėje rečiau rinkosi užsienietes

Kelmėje šiais metais „užderėjo“ santuokų. Pasak Kelmės rajono savivaldybės Civilinio metrikos skyriaus vedėjos Ramutės Simanauskienės, šiemet iki lapkričio 1-osios žiedus sumainė 164 poros, kai praėjusiais metais per analogišką laikotarpį sutuoktos 139 poros.

Lietuvės dažniau atidavė savo širdį užsieniečiams, nei tai darė lietuviai. Už užsieniečių tekėjo 10 merginų, kai svetimšales vedė 7 vyrai. Statistika rodo, jog santuoka su užsieniečiais praėjusiais metais buvo populiaresnė tarp moterų, nei šiais metais. Anot R. Simanauskienės, praėjusiais metais iki lapkričio 1-osios savo ranką ir širdį užsienio piliečiams atidavė 11 merginų, 4 vyrai vedė užsienietes.

Šiais metais pastebimos ir tam tikros tendencijos. „Daugiausia tuokiasi sulaukę 24-31 metų.  Pora nuotakų tekėjo tik sulaukusios pilnametystės. Netrūko ir dvidešimtmečių”, - „Šiaulių naujienoms” teigė R. Simanauskienė. Anot jos, santuokos priesaikos žodžius šiais metais tarė ir viena šešiasdešimtmetį perkopusi pora.

Praėjusiais metais iki lapkričio 1-osios tuokėsi ir itin jauno amžiaus  žmones. „Daugiausia tuokėsi taip pat 24-30 metų. Pernai viena nuotaka tekėjo nesulaukusi pilnametystės, kita tik sulaukusi aštuoniolikos metų. Taip pat tekėjo ir viena kita dvidešimtmetė”, - įvardijo valdininkė.

Šiais metais Kelmėje daugiau užregistruota ne tik santuokų, bet ir ištuokų, kas mėnesį išyra 5-7 santuokos. Šiais metais iki lapkričio 1-osios išsituokė 67 poros, per tą patį laikotarpį praėjusiais metais – 62 poros. „Ištuokų aktyvumas buvo pasiektas balandžio mėnesį”, - šių ir praėjusių metų situaciją įvertino R. Simanauskienė.

Joniškyje dažniau skyrėsi ir tuokėsi

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vyresniosios specialistės Vytos Augustauskienės pateiktais duomenimis, šiais metais žmonės kur kas dažniau tuokėsi. Praėjusiais metais per dešimt mėnesių įregistruotos 86 santuokos, šiais metais per tą patį laikotarpį jų buvo 92.

Dažniau žmonės ne tik tuokėsi, bet ir skyrėsi. 2010-aisiais iki lapkričio 1-osios įregistruotos  65 ištuokos, šiais metais per tą patį laikotarpį dešimtadaliu daugiau – 75.

Santuokų ir skyrybų - panašiai

Radviliškyje šiais metais žmonės rečiau skyrėsi nei praėjusiais. Pasak Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Čepononienės, šiais metais iki lapkričio 1-osios įregistruota 111 ištuoka, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį išsiskyrė 122 poros.

Situacija dėl santuokų buvo kitokia. Šiais metais per minėtą laikotarpį sutuoktos 186 poros, praėjusiais metais santuokos įžadus Radviliškyje davė 181 pora.

Pakruojyje rečiau tuokėsi

Pakruojyje rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai 2010-aisiais iki lapkričio 1-osios sutuokė 103 pora, šiais metais per tą patį laikotarpį žiedus sumainė 95 jaunavedžių poros.

Šiais metais devyniomis santuokomis užregistruota daugiau, nei praėjusiais metais. Praėjusiais metais ištuokta 51 pora, ko šiais metais 60.

Pakruojyje šiais metais beveik dvigubai rečiau savo širdį lietuvaitės ar lietuvaičiai „sumainė“ su užsienio piliečiais. Praėjusiais metais iki lapkričio 1-osios užregistruotos penkios tokios santuokos, šiais metais jų tebuvo trys.

Akmenėje – taikytos poros

Akmenėje pastebimos kiek kitokios tendencijos dėl santuokų. „Santuokų su užsieniečiais nei daugėja nei mažėja. Vienais metais daugiau, kitais mažiau, dar kitais vėl daugiau. Už užsieniečių ištekėjo: 2008 m. - 8; 2009 m. - 9; 2010 m. - 12; 2011 m. - 5. Nepastebime, kad tuoktųsi senesni, besituokiančiųjų amžius kaip ir visada nuo 21 iki 30 m. Per 2011 metus sutuokėme 3 nepilnametes”, - įvardijo Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai. Jie gali ne tik įvardyti pagrindinę skyrybų priežastį, bet ir pasigirti.

„Kai poros ateina pasiimti ištuokos liudijimo, kai  kurie žmonės patys pasako, kad, sakysime, vyras buvo neištikimas, geriantis. Seniau, kai metrikacijos skyriuose galėdavo nutraukti santuoką (tie sutuoktiniai, kurie neturėjo nepilnamečių vaikų) tai, kai ateidavo rašyti prašymo santuokos nutraukimui, mes labai daug diskutuodavome dėl santuokos nutraukimo ir ne vieną porą perkalbėdavome, ne viena pora po tų 3  mėnesių (toks terminas buvo) jau ir nebeateidavo pasiimti ištuokos liudijimų. Dabar mes nežinome tų bėdų. Ateina pasiimti dokumento, beveik visos ir visi laimingi”, - „Šiaulių naujienoms” teigė Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai. Jie kiekvienais metais analizuoja ištuokų statistiką, fiksuoja santuokoje išgyventus metus.

Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus statistika rodo, jog praėjusiais metais dažniau skyrėsi nuo vienerių iki penkerių metų santuokoje išgyvenusios poros.