Mykolas DEIKUS

Į gatvę žmones išvarysianti valdančioji dauguma su meru Justinu Sartausku priešakyje švenčia pergalę. Pasiūlymą stabdyti Kultūros fabriką atidėję politikai laimėjo laiko miestą dar giliau įpainioti į beveik dešimt milijonų litų kainuosiančią avantiūrą.

„Man gėda atstovauti miestui“, - viešai Šiaulių miesto tarybos posėdyje „draskėsi“ mero pavaduotoja, viena iš partijos Tvarka ir teisingumas lyderių Daiva Matonienė. Vicemerei gėda dėl to, kad ne visi Tarybos nariai linkę beveik dešimt milijonų litų Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų sukišti į buvusio „Elnio“ fabriko griuvėsius. Vienas iš projektu suabejojusių Tarybos narių – Artūras Visockas – vakar Tarybai pasiūlė stabdyti projektą, kaip visiškai nereikalingą miestui.

A. Visocko žodžiais, taip ir nepavyko gauti menininkų, kurie turėtų naudotis būsimuoju Kultūros fabriku, sąrašų. Nors posėdžio metu kai kas mėgino kalbėti apie mistinius „būsimuosius menininkus“, niekas iš Savivaldybės neišdrįso paneigti, kad informacija yra slepiama. Juoba, kad šią savaitę ir pati Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė viešai pareiškė, kad Šiauliuose nėra menininkų, kurie norėtų įsikurti planuojamame pastatyti Kultūros fabriko pastate.

Tarybos posėdžio, kuris viešai transliuojamas internete, metu meras, socialdemokratas J. Sartauskas iš kailio nėrėsi, prieštaravo pats sau bandydamas išvengti diskusijų apie Kultūros fabriko reikalingumą. Pareiškęs, kad projektas plačiai aptartas komitetuose, meras ne iš karto leido kalbėti A. Visockui. Tai – pirmas kartas šioje Tarybos kadencijoje, kai sprendimo projekto rengėjui mėginta sutrukdyti pristatyti savo pasiūlymą.

A. Visockui teko net keletą kartų priminti, jog turi teisę savo pasiūlymą pristatinėti dvidešimt minučių. Spaudžiamas meras leido kalbėti dvi minutes ir projekto bei jo sąmatos trūkumus vardijusį politiką nutraukė jam net neįpusėjus parengtos kalbos.

Žyrant kritikai meras ūmai apvertė plokštelę ir pareiškė, jog sprendimo projektas neišnagrinėtas, todėl jį reikia atidėti. Kadangi pagal Tarybos reglamentą pasiūlymai atidėti svarstomi pirmiausiai, paskubomis surengtas painus balsavimas. Meras paskubomis paskelbė, jog sprendimo projektas atidėtas.   

Dar posėdžio metu kilo klausimų, ar meras J. Sartauskas teisingai interpretavo balsavimo rezultatus. Tai pasibaigus posėdžiui bandė tikslintis Tarybos narys A. Visockas, tačiau – šaukštai jau po pietų.

Paaiškėjo, kad iki lapkričio 30-osios Šiaulių savivaldybė ES fondų lėšas skirstančią agentūrą privalo informuoti, ar tikrai ketina tęsti Kultūros fabriko statybos projektą. Šiuo metu galioja tik vienintelis Tarybos sprendimas – statyti Kultūros fabriką, tad atsakymas agentūrai daugiau negu aiškus. O artimiausias Šiaulių miesto tarybos posėdis, kuriame vėl bus svarstomas pasiūlymas stabdyti projektą – tik gruodžio mėnesį. Taigi jau po to, kai agentūra gaus atsakymą.

Kaip jau buvo skelbta, buvusio „Elnio“ fabriko pastato sienas Šiaulių savivaldybė įsigijo daugiau kaip už tris šimtus tūkstančių litų. Tuo metu, kai miestui vadovavo liberalcentristas Genadijus Mikšys, griuvėsiai nupirkti iš jo bičiulio ir bendrapartiečio Stasio Karitono.

Prieš keletą savaičių paaiškėjo, kad griuvėsių rekonstrukcijos bei Kultūros fabriko statybos projektą rengti yra kviečiamas architektas Darius Jakubauskas, susijęs su valdančiajai koalicijai priklausančiais politikais. Savivaldybės atstovai mėgino teisintis, esą architektas jau anksčiau rengęs pastato rekonstrukcijos planus, su juo už darbą neatsiskaityta. Kadangi rengiant pastato pirkimo aukcioną nė nebuvo užsiminta apie projektą, du Šiauliuose rinkti Seimo nariai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, iš kurios dar laukiama atsakymo. Neatmetama galimybė vėliau kreiptis ir į prokuratūrą, kad ši ištirtų ar Savivaldybės vadovai neviršijo savo tarnybinių įgaliojimų.   

Vicemerė D. Matonienė piktinosi, kad yra abejojančių Kultūros fabriko nauda, tačiau nė žodelio nepratarė tuo metu, kai beveik dešimt milijonų litųį griuvėsius metanti valdančioji dauguma lengva ranka nusprendė į gatvę ištėkšti bendruomenės slaugytojas, dirbančias miesto mokyklose. Ir tik dėl to, kad „sutaupytų“ apie 20 tūkstančių litų mokesčių „Sodrai“.

Nors pagal galiojančius teisės aktus vienos bendruomenės slaugytojos etatas tenka ne daugiau kaip aštuoniems šimtams mokinių, Savivaldybės administracija limitą nusprendė išplėsti iki tūkstančio. Dalis slaugytojų bus atleistos, o likusioms teks aptarnauti po tris ar net keturias mokyklas. Tai reiškia, kad slaugytoja vienai mokyklai galės skirti apie porą valandų per dieną.

Tarybos narė, socialdemokratė Elena Mockuvienė pastebėjo, kad politikai dvigubai nuskriaudė slaugytojas. Bendruomenės slaugytojomis tapo prieš tai mokyklose dirbusios felčerės. Jos buvo  perkeltos į Savivaldybės įstaigą, nesusijusią su medicina, todėl prarado licencijas. Dabar, pasak šeimos gydytoja dirbančios E. Mockuvienės, iš darbo atleistos ir licencijų netekusios moterys negalės įsidarbinti nei poliklinikose, nei ligoninėse.