Posėdžio pirmininkas, meras Justinas Sartauskas ignoravo Tarybos narių siūlymus viešųjų išorinių dailės kūrinių, esančių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, materialiosios ir nematerialiosios vertės sąrašo tvirtinimą atidėti. Atmestinai parengtas sąrašas buvo patvirtintas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS,
Juozas GINKUS

Jeigu vandalas sugadins Tilžės gatvėje esančioje autobusų stotelėje ant kuolo užmautą skardinį laumžirgį, Savivaldybei turės pakloti daugiau nei 30 tūkstančių litų. O jeigu išdaužys Vilniaus pėsčiųjų gatvėje esančias Kazimiero Kasperavičiaus „Chimeras“ ar prie senojo parko pastatytą Dalios Matulaitės „Aušros“ paminklą, Savivaldybė nelabai žinos, ką iš tokio niekšo gali  pareikalauti, nes skirtingai nei skardinis laumžirgis ar skardinis avinėlis, šios skulptūros nesulaukė Savivaldybės valdininkų malonės ir nepateko į „laimingųjų“ meno kūrinių sąrašą, kurių vertę vakar patvirtino Šiaulių miesto tarybos politikai.

Savivaldybės valdininkai terado 50 dailės kūrinių
„Šiaulių naujienose“ jau rašėme apie tai, kaip atmestinai buvo sudarytas viešųjų išorinių dailės kūrinių sąrašas, kuris vakar pateiktas svarstyti miesto Tarybai. Sudaryta Savivaldybės specialistų komisija įvertino tik dalį meno kūrinių, „pražiūrėjusi“ netgi vienus didžiausių paminklų mieste, todėl galutiniame politikams tvirtinti pateiktame sąraše tebuvo tik 50 meno kūrinių, puošiančių miestą.     
Laimės patekti į valdininkų sąrašą sulaukė įvairios skulptūros, memorialinės lentos, „Šaulio“ kompleksas, miesto herbas ant pastato sienos pėsčiųjų bulvare, vitražas „Saulės mūšis“ ir kiti kūriniai, kurie dešimtmečius puošia miestą ir yra tapę savotiškais simboliais. Šalia jų valdininkų dėmesio nusipelnė prieštaringai vertinti metalo lankstiniai: „Dygliuotis“, „Aviukas“, „Aštruolis“, „Žaliukė“, „Besparnė“, „Žvynė“ ir kiti.

Vertingos skulptūros liko „už borto“
Tačiau valdininkai kažkodėl nepastebėjo vienų iš didžiausių skulptūrų, pavyzdžiui, „Aušros“ skulptūros ar „Chimerų“. Nors liaudyje juokaujama, kad valdininkui neegzistuoja tokie dalykai, kurių nėra popieriuose, tačiau minėtos skulptūros valdininkų dėmesio ir įvertinimo nesulaukusios kelis dešimtmečius, būtų prastovėjusios ir dar ilgiau.
Tačiau Savivaldybės valdininkų darbas neapsiribojo vien tik meno kūrinių sąrašo sudarymu. Kiekviena į sąrašą patekusi meno vertybė buvo įvertinta pinigine išraiška, kurios dydį vakar ir pateikta tvirtinti Šiaulių miesto tarybos nariams, o į sąrašą nepatekusios meno vertybės liko neįvertintos. Todėl ir susidarė savotiškas paradoksas: skardiniai lankstiniai įvertinti po keliasdešimt tūkstančių litų, o rimti ir ilgaamžiai menininkų darbai liko oficialiai neįkainoti, tad ir iš juos sugadinusių vandalų būtų sunku išreikalauti žalos atlyginimą.

Daugumos kūrinių balansinė vertė – 1 litas
Nagrinėjant į sąrašą patekusių meno kūrinių sąrašą paaiškėjo, kad daugumos iš visų miestą puošiančių meninių akcentų balansinė vertė prilyginta 1 litui, nes Savivaldybėje neišliko jokių jų pradinio įrengimo dokumentų. Tarp tokių kūrinių pateko vitražas „Saulės mūšis“, Povilo Višinskio paminklas, pėsčiųjų bulvare, „Gaidžio“ laikrodis, prie Kaštonų alėjos esantys „Trys nykštukai“ ir daug kitų miestą reprezentuojančių meninių akcentų.
Užtat įvairių skardos lankstinių Savivaldybės „balanse“ - itin solidi. Antai, Rėkyvoje pastatyto skardinio „Bajoro karpio“ balansinė vertė net 156 tūkstančiai litų, o ant kuolo prie stotelės Tilžės gatvėje iškelto „Aštruolio“ - net 20 tūkstančių litų.          

Meninę vertę suskaičiavo cento tikslumu
Ir valdininkui aišku, kad nuversto „Gaidžio“ laikrodžio už vieną litą neatstatysi, todėl Savivaldybės komisija jai žinomu būdu dar nustatė ir nematerialinę (meninę) miestą puošiančių akcentų vertę. Nežinia, kaip vertino valdininkai, tačiau nustatė, kad skardinio „Bajoro karpio“ meninė vertė – 23 tūkstančiai 949 litai ir 61 centas, o „Karlsono su kavos puodeliu“ - tik 14 tūkstančių 777 litai ir 78 centai. Pavydėtinas vertintojų tikslumas!
Nors balansinė „Aštruolio“ vertė viršija 20 tūkstančių litų, tačiau pažvelgę meniniu žvilgsniu Savivaldybės specialistai šį skardinį kūrinį įkainojo 5 tūkstančiais 401 litu ir 44 centais. Įdomumo dėlei pateiksime dar keletą sumų, kuriomis buvo įkainota dar kelių akcentų meninė vertė.   Pavyzdžiui, tūrinis akcentas „Batas“ įvertintas 7 tūkstančiais 777 litais ir 78 centais, už jį kiek brangesnis „Paršelis“, kuris įvertintas 9 tūkstančiais 333 litais ir 33 centais, o „Gyvatė“ - dar vertingesnė meniniu požiūriu ir verta lygiai 11 tūkstančių 111 litų ir 11 centų (čia gal koks nors mistinis skaičius? - aut. past.).
Tarp lyderių - „Šaulio“ skulptūra, kurios meninė vertė prilyginta 1 milijonui, 855 tūkstančiams 555 litams ir 56 centams. Jai nedaug nusileidžia obeliskas ant Sukilėlių kalnelio, kuris, žvelgiant meniniu žvilgsniu, vertas 1 milijono, 801 tūkstančio 110 litų ir 11 centų. Trečioje vietoje pagal meninę vertę – vitražas „Saulės mūšis“, kuris įkainotas 1 milijonu 211 tūkstančių 111 litų ir 11 centų.         

Dizaineris V. Puronas buvo šokiruotas
Ne vienerius metus rūpinęsis, kad dailės kūriniai mieste būtų inventorizuoti, dizaineris Vilius Puronas sako esąs patenkintas, kad pirmą kartą per šį tūkstantmetį miesto Taryboje svarstyta meninė problema – įkainuojami meno kūriniai, esantys viešose erdvėse, ir kartu šokiruotas, kad sąraše atsidūrė tik 50 objektų.
Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys V. Puronas piktinosi, kad ruošiant minėtą sąrašą į darbo grupę nebuvo pakviesti dizaineriai, kad sąraše neišskirti monumentaliosios dailės kūriniai, kurie gali išlikti amžius, nuo trumpalaikių dizaino akcentų, o profesionaliosios dailės kūriniai neišskirti nuo tautodailininkų ir panašiai.
Dizaineris siūlė pratęsti Meno kūrinių įkainojimo komisijos darbą, kad sąrašas būtų parengtas kuo išsamesnis, kad būtų nurodyta konkreti juridinė atsakomybė už miesto viešose erdvėse esančius kūrinius. Šias pastabas V. Puronas prieš Tarybos posėdį buvo išsakęs miesto merui ir kai kuriems politikams.

Sukėlė daug diskusijų
Vakar vykusio Tarybos posėdžio metu pastarasis klausimas sulaukė daugiausiai diskusijų ir svarstymų. Keletas politikų ne kartą priekaištavo dėl sąrašo trūkumų, minėdami V. Purono išsakytas pastabas. Domėtasi, ar sąrašas yra baigtinis. Pranešėjas Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Valdas Markevičius teigė, kad sąrašas bus pildomas ateityje bei dėkojo už pastabas.
Reaguodami į tokias pranešėjo kalbas kai kurie politikai stebėjosi, kodėl skubama tvirtinti nebaigtą ir nekokybiškai parengtą sąrašą. Konkrečiais pavyzdžiais demonstruota, kad sąrašas pilnas teisinių klaidų, meno objektų vertės nurodytos nesilaikant vienodos metodikos.
„Galbūt nereikėtų skubėti tvirtinti tokio netobulo sąrašo, juk Taryba tik apsijuoks visuomenės akyse. Tegul komisija iki galo atlieka savo darbą ir įtraukia visus kūrinius, nustato tinkamas vertes“, - kalbėjo susirūpinę politikai.

Svarstymo neatidėjo
Tačiau posėdžio pirmininkas, meras Justinas Sartauskas net nepasiūlė balsuoti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas. Pagal reglamentą yra būtina, jeigu posėdžio metu siūloma kurio nors klausimo svarstymą atidėti, posėdžio pirmininkas privalo atsiklausti Tarybos narių pastariesiems išreiškiant valią balsavimu.
Tačiau šį kartą J. Sartauskas nebuvo linkęs girdėti tokius siūlymus ir skubėjo tvirtinti sąrašą, net jei jis ir nėra pilnai parengtas. Anot J. Sartausko, nelaimės atveju jei kuris nors meno kūrinys būtų sugadintas ar pavogtas, be sąrašo nebūtų aišku, kaip elgtis.
Po ilgų diskusijų vis dėlto buvo paskelbtas balsavimas. 17 politikų balsavo už, tik 1 prieš ir 6 susilaikė. To užteko, kad net ir atmestinai parengtas sąrašas būtų patvirtintas.
Sąraše taip ir neatsirado vietos Kazimiero Kasperavičiaus „Chimeroms“, o Dalios Matulaitės sukurto ir prie parko stovinčio „Aušros“ paminklo komisija visai nepastebėjo. Įdomu, kaip dabar elgsis Savivaldybė, jeigu kas nors šiuos paminklus nuniokos?  

Turbūt valdininkams skardinis avinėlis pasirodė vertingesnis už „Aušros“ skulptūrą, kuri liko neįvertinta.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.