01
Vakar Šiaulių degalinių švieslentėse benzino kainos buvo iki trisdešimt centų didesnės nei Radviliškyje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ

„Kam važiuoti benzino į Kaliningradą, jei galime pigesnio nusipirkti jau Radviliškyje“, - pastaruoju metu sako šiauliškiai vairuotojai, nes Radviliškio degalinėse litras benzino pigesnis 20-30 centų nei to paties tinklo degalinėse, esančiose Šiauliuose.
Šis atradimas vairuotojus ir džiugina, ir nervina – ypač tuos, kurie vykdami su Šiaulių degalinėse  užpildytais benzino bakais pastebi šį kainų skirtumą. „Kodėl degalų kainos neskelbiamos internete? - piktinasi ne vienas į redakciją paskambinęs šiaulietis. - Būčiau žinojęs, kokios kainos Radviliškyje, kaip nors būčiau pritraukęs iki pirmos degalinės...“

Radviliškyje degalai gerokai pigesni
Ir iš tiesų Radviliškio degalinėse benzinas, o ir kiti degalai pigesni nei Šiauliuose, tarsi tai būtų kita valstybė.
Praėjusio penktadienio vidurdienį Radviliškio degalinėse vienas litras A 95 benzino kainavo nuo 4,73 iki 4,80 lito, Šiauliuose – 4,93-4,98 lito, litras A 98 benzino Radviliškyje – 4,66, Šiauliuose -  4,97 lito.
O įdomiausia, kad tokie benzino kainų skirtumai buvo toms pačioms įmonėms priklausančiose  degalinėse.
Tad bandėme susisiekti su vienu iš didžiausių degalinių tinklų ir išsiaiškinti šį fenomeną – kodėl radviliškiečiai, o ne šiauliečiai nusipelnė mažesnių kainų. Tačiau tinklo vadovai į šį ir kitus klausimus neatsakė – pasiūlė aiškintis su Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) atstovais.

Objektyvių priežasčių lyg ir nėra
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, iš karto prisipažino, kad objektyvių priežasčių tokiam kainų skirtumui nėra. Tokių akivaizdžių kainų skirtumų atskiruose regionuose negalima paaiškinti net atstumais nuo degalus gaminančios įmonės, nes nors ir paradoksalu – Mažeikiuose degalų kainos dažniausiai yra didesnės nei Vilniuje.
„Tokia yra konkrečios įmonės kainodara atsižvelgiant į vartotojų srautus ir galbūt į šalia esančių konkurentų veiksmus, - paaiškino L. Vosylius. - Mažmeninėje prekyboje dažnai yra vykdomi, pavadinkime, kainų karai“.
Nors, pasak LNPPĮA prezidento, kartelinio susitarimo tarp degalinių tikrai nėra, ką įrodė ir Konkurencijos taryba, tačiau užtenka vienai įmonei kuriame nors regione sumažinti kainas, kad į tai sureaguotų šalia esantys konkurentai.
„Degalinių tinklai kainas sumažina dažniausiai su nuline marža (marža – skirtumas tarp kainos ir savikainos, - red. pastaba). Kadangi paskaičiuota, kad viename litre tam tikrais atvejais marža sudaro iki dvidešimt kažkelių centų, tai galime drąsiai daryti prielaidą, kad degalinės maržos tame litre nebelieka. Turbūt tikimasi per padidėjusią apyvartą surinkti tiek pat pinigų, - aiškina degalų kainų skirtumų subtilybes L. Vosylius. - Ne vien didieji, bet ir mažieji degalinių tinklai kartais pradeda kainų karus – sumažina, pavyzdžiui, savaitgalį kainas keliasdešimt centų, į ką, savaime suprantama, sureaguoja ir didieji, nes vyksta arši kova dėl klientų“.

Akcijos naudingos vartotojams
Ir nors LNPPĮA prezidentui neaišku, kaip tokios kainų mažinimo priemonės suveikia, tačiau  akivaizdu, kad jos yra veiksmingos: degalinių tinklai sau į nuostolį nedirba. Kaip kitaip šalyje išsilaikytų 919 (šių metų sausio 1-osios duomenimis), Šiauliuose – 41, o Radviliškyje – vienuolika degalinių.
Ir tai, kad degalų kainos viename ar kitame regione tampa kaipmat bemaž vienodos, suprantama - konkurentai vienas kito kainas stebi ir į mažiausius pokyčius reaguoja.
Svarbiausia, kad tokios kainų mažinimo akcijos tikrai yra naudingos vartotojams.

Kainos keičiasi kelis kartus per parą
Tačiau kodėl degalinių tinklai degalų kainų neskelbia, sakykim, internete, kad vartotojai galėtų pasirinkti mažiausias? O jei kokiame interneto puslapyje ir yra, tai tik kelių degalinių tinklų ir tos pačios netikslios.
„Mūsų kainos, skirtingai nuo kitų mažmeninės prekybos rinkos žaidėjų, yra matomos švieslentėse iš tolo, - sako Lukas Vosylius. - O kainų skelbimas internete yra sudėtingas, nes kainos keičiasi kelis kartus per parą“.
Pasak LNPPĮA prezidento, didžiosios degalinių įmonės viena po kitos atsisakė skelbti kainas internete po to, kai naftos produktų perdirbimo įmonės valdyba priėmė sprendimą internete neskelbti didmeninių kainų, pagal kurias mažmenininkai – degalinių tinklai – kaip tik ir nustato savo kainas.
O tai, kad kainos degalinėse nuolat keičiasi, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentui Lukui Vosyliui nepatinka: „Lietuvos ir kai kurių kitų valstybių praktika kainas keisti kelis kartus per parą ydinga – norėtųsi stabilumo“.

12

Kol operatyviai degalų kainų pokyčiai neskelbiami internete, ne vienas motociklo ar automobilio vairuotojas priverstas tuščiai sukti ratus nuo vienos degalinės švieslentės iki kitos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94560713
Į viršų