
Renata Grigaliūnienė teigia, kad šuns charakteris priklauso ne nuo veislės, o nuo šeimininkų. Jos mažoji dukrytė puikiai sutaria su kalyte Berta, kuri yra pavojingų veislių šunų sąraše.
Asmeninio albumo nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Seimui priėmus naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, visuomenėje kilo pykčio banga. Naują įstatymą išpeikė ir veterinarai, ir gyvūnų augintojai. Anot įstatymo autorių, nuo 2016 metų koviniais vadinamų šunų „gerovė“ bus „saugoma“ uždraudžiant juos veisti ir laikyti.
Lietuvoje bus draudžiami koviniai šunys
Priimtame teisės akte numatyta, kad nuo 2016 metų augintiniai privalės būti ženklinami specialiomis mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Seimas atkreipė dėmesį į bešeimininkius gyvūnus. Siekiant sumažinti bamšunių skaičių patvirtinta nuostata, kad augintinių veisimas privalės būti tikslinis, planuojamas, o ne atsitiktinis. Asmenys, jaunesni kaip 16 metų, gyvūną galės įsigyti tik tuo atveju, jeigu turės tėvų ar globėjų sutikimą.
Savivaldybių teritorijoje gyvūnų, kurie neturi šeimininkų, globą organizuos savivaldybės. Sugriežtintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais. Įstatyme nustatyta, kurie veiksmai bus laikomi žiauriu elgesiu, kurie – ne. Su šiomis nuostatomis gyvūnų augintojai susitaikė.
Tačiau daugiausiai pasipiktinimo sulaukė įstatyme reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų laikymo reikalavimai. Nustatyta, kad Lietuvoje nuo 2016 metų bus draudžiami koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai, išskyrus iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtus laikyti tokius šunis. Tačiau veisti juos bus draudžiama.
Būtina vertinti konkretų šunį
Veterinaras Raimondas Rimgaila priimtą įstatymą vertina skeptiškai ir mano, kad tvarkos tikrai nebus, nebent kils naujų konfliktų. Jo nuomone, įstatymas buvo priimtas lygiuojantis į kažkokias pasaulines praktikas, stebint pasaulio įvykius, bet nekreipta dėmesio į statistiką.
„Prisiklauso senų kalbų apie šunų kovas ir pagal tai vertina civilizuotus šunis. Kartais pas mane atveda tokių Stafordšyro terjerų, kurie yra meilesni už kates. Juos gali čiupinėti, glostinėti, į burną ranką kišti ir jokios problemos nėra. O kartais ateina su „pekinais“, prie kurių arti negali prieiti, jie tokie agresyvūs, kad patys šeimininkai jų bijo. Tad jeigu drausti – tai drausti visus šunis“, – sako Raimondas Rimgaila. Jo nuomone, galima vertinti tik kiekvieną atskirą šunį, daryti atrankas, kaip yra daroma užsienyje, o ne kabintis už tam tikrų veislių.
Įkąsti gali ir pudelis
Pašnekovas teigia, kad yra šunų veislių, kurios atrodo agresyvios pagal išvaizdą, kūno sandarą, elgesį. Bet už kojos gali pačiupti ir pudelis. Pasak R. Rimgailos, jam dar nėra įkandęs nė vienas stafordšyras ar pitbulterjeras. „Mano tėvai laiko Pietų Rusijos aviganį, pats auginau pitbulį – jokių problemų nebuvo nei su vaikais, nei su aplinkiniais. Normalus šuo. Viskas priklauso nuo šeimininkų, kaip jie sugebės paruošti šunį gyvenimui“, – mano pašnekovas.
R. Rimgailos nuomone, įstatymas neveiks efektyviai. Tuos vadinamus piktus šuniukus – ir stafordšyrus, ir pitbuliukus – vis tiek pirks. Uždraus laikyti juos daugiabutyje – laikys nuosavame name. „Nuvažiuokite į Rietavą pažiūrėti, atvažiuoja ir latviai su tokiais šunimis, ir kiti. Jeigu norėsi įsigyti tokį šunį, tai ir įsigysi“, – tikina veterinarijos gydytojas.
Šunys kaip ir žmonės – skirtingi
Pakalbinome Renatą Grigaliūnienę, kuri daugiabutyje jau 13 metų augina Stafordšyro terjerą. Ši veislė yra įtraukta į pavojingų šunų veislių sąrašą. Moteris stebisi naujuoju įstatymu: „Nuostabesnio ir draugiškesnio šuns nėra. Visais atžvilgiais: ir kaimynų, ir vaikų, ir gyvūnų. Net su nepažįstamais žmonėmis jis elgiasi meiliai. Nori, kad jį išglostytų, kad galėtų galvą po pažastim pakišti. Apie sužeidimus nėra nė kalbos. Jis nieko nenuskriaustų“.
R. Grigaliūnienės nuomone, šuns charakterio tikrai neapibūdina jo veislė. Šunys kaip ir žmonės – skirtingi. Vieniems reikia išsidūkti, jie labai energingi, kiti – ramesni. Daug kas priklauso ir nuo gyvūno auklėjimo. „Jei bendraudamas su šunimi nevartosi agresijos, tai ir jis nebus agresyvus“ – sako pašnekovė.
Siūlo įsitikinti savo akimis
Moteris mano, kad naujasis įstatymas – visiškas absurdas, kuris priimtas „iš oro“. „Norint priimti tokį įstatymą, pirmiausia turėtų būti vedama statistika, kokios veislės šunys dažniausiai sužeidžia kitus“, – sako pašnekovė.
R. Grigaliūnienė siūlo susirinkti pavojingų šunų veislių sąraše esančių keturkojų šeimininkus su jų augintiniais į kokią aikštę. Ten pat pakviesti ir tarnybinius šunis – vilkšunius, rotveilerius. Tuomet žmonės galėtų savo akimis pamatyti, kurie šunys iš tiesų yra piktesni. Moters nuomone, prie svetimo vilkšunio neįmanoma prieiti, o prie vadinamų piktųjų šunų gali prieiti kiekvienas. „Žmonės galvos, kad auginu tokios veislės šunį, dėl to jį ir ginu. Nieko panašaus. Todėl manau, kad geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti“, – sako pašnekovė.
Šuo myli vaikus, sutaria su kaimynais
Greta Šarnaitė, auginanti tokios pačios veislės šunį, pritaria ankstesnei pašnekovei. Mergina tikina, kad prieš įsigydama augintinį nemažai domėjosi, koks jo charakteris. Jos Stafordšyro terjeras, kaip ir buvo žadėta, – protingas, aktyvus, draugiškas.
G. Šarnaitė pasakoja, kad augintinio elgesys labai priklauso nuo jos. „Kai koks nors nepažįstamas ar dar nematytas žmogus ateina pas mus, tada ji pasižiūri man į akis ir jeigu mato, kad aš pripažįstu jį kaip draugą, pradeda džiaugtis, bučiuotis, sveikintis su svečiu“, – teigia pašnekovė.
Jos augintinė eidama gatve nereaguoja į kitus. Nebent tai būtų vaikas. Pastaruosius ji labai myli, žaidžia kieme, gamtoje. Kalytė sutaria ir su senyvais laiptinės gyventojais. „Gyvenu pensininkų laiptinėje ir mano kovinį šunį visos senutės glosto, liaupsina, myli. Ji lygiai taip pat geranoriškai ir gražiai elgiasi“, – džiaugiasi mergina. G. Šarnaitės nuomone, drausti laikyti tokius šunis būtų pati didžiausia nesąmonė, kurią galėjo sugalvoti tik Seimas.
Įkiteisminių tyrimų dėl šunų įkandimų nepradėta
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailutės Smagriūnienės klausėme, ar dažnai šunų apkandžioti šiauliečiai kreipiasi pagalbos į policijos pareigūnus. Ji teigė, kad šiais metais ikiteisminių tyrimų dėl šunų padarytų sužeidimų nebuvo pradėta.



