Šiaulių miesto taryba rugpjūčio mėnesio pabaigoje tvirtino Zoknių gyvenamojo rajono detalųjį planą. Svarstant šį klausimą vėl atverta skaudi miesto žaizda – Zoknių pervaža. Prieš kelis dešimtmečius uždarius pervažą smarkiai pailgėjo ir apsunko įvažiavimas į Zoknių gyvenvietę. Su sunkumais susiduria ne tik eiliniai miesto gyventojai, bet ir specialiosios tarnybos. Valdžia įsitikinusi – Zoknių pervaža turi būti atidaryta. Tačiau čia piestu stoja „geležinkeliečiai“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Savininkai atgaus žemes
Praėjusią savaitę posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba patvirtino Zoknių gyvenamojo rajono detalųjį planą. „Yra parengtas tikrai labai didelės apimties teritorijų planavimo dokumentas, finansuojant Europos Sąjungos struktūrinėms lėšoms. Apie 100 hektarų, t. y. visas Zoknių gyvenamasis rajonas yra suskirstytas sklypais, kas iki šiol dar nebuvo iki galo padaryta. Detaliojo plano poreikis iškilo, nes reikėjo suformuoti laisvą teritoriją, grąžintiną buvusiems savininkams“, – aiškino Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė ir papildė, kad dėl šios priežasties išskirti sklypai buvusio Zoknių dvaro teritorijoje, kurie numatomi grąžinimui natūra.
Tikriausiai Tarybos nariai ilgai nesukę galvų būtų paspaudę žalius mygtukus ir šis detalusis planas būtų patvirtintas. Tačiau paaiškėjo, kad yra pateiktas alternatyvus sprendimo projektas, kuriame priminta opi miesto problema – Zoknių pervaža.
Pranešėja R. Budrytė paaiškino, kad alternatyvus sprendimo projektas nuo pagrindinio skiriasi vos vienu punktu, kuris įpareigoja Administracijos direktorių kreiptis į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ dėl laikino Zoknių pervažos atidarymo, kol bus rasti finansavimo šaltiniai dviejų lygių pervažos per geležinkelį Zoknių gyvenamajame rajone įrengimo įgyvendinimui. Daugumos Tarybos narių pritarimu buvo priimtas alternatyvus sprendimo projektas, įpareigojantis Administracijos direktorių kovoti dėl laikino pervažos atidarymo.

Vargsta ir šiauliečiai, ir spec. tarnybos
1991 metais uždarius Zoknių geležinkelio pervažą „ratuotų“ šiauliečių įvažiavimas į Zoknių gyvenvietę gerokai pailgėjo. Šiems dabar tenka keliauti per Serbentų gatvę, kuri nuolat perkrauta transporto priemonėmis. Su sunkumais kovojo ir tebekovoja specialiosios tarnybos. Turbūt ne vienas šiaulietis prisimena žiniasklaidoje mirgėjusią istoriją, kai Zoknių gyvenvietėje kilo gaisras, tačiau dėl „kamščių“ ir pailgėjusio atstumo gaisrinė atvyko tik tada, kai šaukštai jau buvo po pietų – namas supleškėjo.
„Turėtų būti įrengta dviejų lygių pervaža, netrukdanti nei traukiniams pravažiuoti, patogi pėstiesiems, taip pat ir važiuotiems žmonėms. Tada ir specialiosioms tarnyboms būtų pakankamai greitas susisiekimas su šita miesto dalimi“, – įsitikinusi R. Budrytė.
Tačiau, kaip ir visose istorijose, yra „bet“ – trūksta milijoninių lėšų tokiai pervažai. Todėl miesto valdžia nusprendė, kad šiauliečiams kylančius nepatogumus bent laikinai būtų galima išspręsti atidarant Zoknių pervažą. Tačiau čia pasišiaušė „Lietuvos geležinkeliai“ – esą net laikinas pervažos atidarymas prieštarautų susisiekimo ministro patvirtintoms taisyklėms!
„Lietuvos geležinkeliai“ nenori atidaryti. Nors tie motyvai – diskutuotini. Pusė pasaulio turi tas pervažas prieš miestus ir niekas neatsitinka. Aišku, gal anksčiau, kai buvo planuota, kad čia dideliu greičiu eis „Rail Baltica“... Bet net tokiu atveju prieš miestą jie turėtų pristabdyti. Taigi, tie argumentai, švelniai tariant, diskutuotini“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Kas kam trukdo?
„Geležinkeliečių“ užsispyrimas stebina ir Architektūros, ir urbanistikos skyriaus vedėją: „Šilėnuose, už 700 metrų, veikia ta pervaža ir ten bėdos niekas nemato. Tas mūsų vadinamas „Kuršėnkelis“ irgi veikia. Traukinių dabar yra pamažėję. „Rail Balticos“ mes kaip ir netekom. Tai ko čia dabar bijoti vieni kitiems padėti, pagelbėti ir sugyventi abiem šalims patogiai? Kad nei geležinkelis maišytų miestui, nei miestas netrukdytų geležinkeliui.“
Šį klausimą uždavėme patiems „geležinkeliečiams“, deja, atsakymo nesulaukėme. „Žinokit, net neatsakysiu į tą klausimą. Čia užsiimdavo direktorius, tačiau šiuo metu jis atostogauja. Bus kitą savaitę“, – sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo Šiaulių geležinkelių infrastruktūros vyriausiasis inžinierius Marius Kulikauskas.
Pasiteiravome, galbūt asmuo, pavaduojantis vadovą, žino, kodėl prieš kelis dešimtmečius apskritai buvo uždaryta Zoknių pervaža, tačiau paaiškėjo, kad sena istorija jau spėjo apdulkėti. „Jei neklystu, dėl to, kad buvo viadukas pastatytas per Serbentų gatvę. Bet iš tiesų 1991 metais aš dar nedirbau. Kažką jeigu girdėjau tokio, bet ar čia tiesa, tikrai negaliu pasakyti“, – teigė M. Kulikauskas.

Aišku, kad niekas neaišku
Panašu, kad Tarybos narių įpareigotas Administracijos direktorius ir toliau tęs žygius tiek į „Lietuvos geležinkelius“, tiek į Susisiekimo ministeriją. „Kaip žinote yra įpareigojimas kreiptis dėl pervažos atidarymo, tai rengiamas raštas Susisiekimo ministerijai prašant patarpininkauti dėl to klausimo. Bet kažką kalbėti ir žadėti kol kas per anksti“, – tikino E. Bivainis.
Raštai, raštais... Bet žmonėms gyventi reikia čia ir dabar. Kai kurie šiauliečiai priversti kiekvieną dieną važiuodami į darbą ar namus sukti ratus, gaišti brangų laiką, naudoti degalus, o sprendimo kaip nėra, taip nėra.
„Tiek metų prabuvom, tai gal nėra būtinybės „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo sulaukti rytoj. Bet... Po truputį, po truputį gal išsispręs“, – sakė R. Budrytė.
Ir vis dėlto jeigu būtų nuspręsta laikinai atidaryti Zoknių pervažą, kas visa tai finansuotų? „Mmm... Pasiderėsime. Kol kas nenoriu sakyti. Aišku, mes norėtume, kad finansuotų „Lietuvos geležinkeliai“, bet, bet...“ – minties nebaigė Administracijos direktorius. Akivaizdu, kad ne tik šiame sakinyje, bet ir Zoknių pervažos istorijoje kol kas galima dėti tik daugtaškį.