Vilniaus g. 99-ojo namo stringantys renovacijos darbai kelia problemų gyventojams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Susidūrę su nekokybiškos renovacijos darbų atveju Šiaulių miesto Vilniaus g. 99-ojo namo gyventojai kreipėsi į „Šiaulių naujienų“ redakciją ir pakvietė žurnalistus atvykti į gyventojų susirinkimą.
Atvykusius pasitiko namo gyventojas ilgametis kultūros darbuotojas Bronius Mitkevičius. Jis žurnalistams priminė, kokius kryžiaus kelius jam teko nueiti dar iki namo renovacijos. Dienraštyje jau esame rašę, kad šiaulietis dėl to kreipėsi net į aplinkos viceministrę.
Tačiau dabar, kai atrodo, jog visi investiciniai projektai suderinti, dokumentai sutvarkyti, viskas turėtų eiti kaip per sviestą. Deja, nieko panašaus. Gyventojai skundžiasi, kad renovacijos darbai stringa, be to, jie yra atliekami nekokybiškai.

Vienas problemas keičia kitos
„Kai butuose buvo pakeisti vamzdžiai, įrengti nauji radiatoriai, mums pasakė, kad reikia keisti buitinių nuotekų sistemas. Apie tai pranešė, kai žmonės jau viską susitvarkė. Argi taip galima elgtis?“ – apie ištikusias problemas pradėjo pasakoti B. Mitkevičius.
Namo gyventojai, neapsikentę tokio akibrokšto, pakėlė triukšmą ir pradėjo rinkti parašus, kad nuotekų stovus paliktų tuos pačius. Šiaulietis sakė, radęs dokumentą, kur projekto autorius rašo, jog stovai yra patenkinamos būklės. Todėl iki šiol niekaip nesupranta, kodėl gyventojams reikėtų griauti sienas ir viską daryti iš naujo.
Taip pat daugiabučio gyventojai laukia tos akimirkos, kai galės džiaugtis estetine namo išvaizda ir nebereikės mokėti milžiniškus pinigus už šildymą. Tačiau panašu, jog to dar teks palaukti.
„Man atrodo, čia viskas kvepia neskaidrumu. Kai dar prieš darbų pradžią sudarėme dokumentus, mums sakė, kad viskas bus padaryta. O dabar nei iš šio, nei iš to pranešė, jog nebekeis pirmojo aukšto langų. Pažvelkite, tokie langų stiklai, kokie yra čia, dedami tik į karvides, arklides ir į kitų gyvulių pastatus“, – situacijos rimtumu žurnalistus kvietė įsitikinti jis.

Leidžia šilumą į orą
B. Mitkevičiaus nuomone, būtent dėl nesandarių langų ir sandėliukų iš namo iškeliauja visa šiluma. Neapsikentęs tokiu aplaidumu vyriškis kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyr. specialistą Vitalijų Motuzą.
Specialistas Vilniaus g. 99-ąjį namą palygino su kitu, dabar jau renovuotu, tiek pat butų turinčiu namu. Tai pasirodo, pastarasis į aplinką išskyrė 37 gigakalorijas šilumos, o Vilniaus g. 99-asis namas, per tą patį laikotarpį – 176.
„Mes pirmaujame šilumos žiemos metu laidumu į lauką, bet niekam tai nerūpi. Kiti namus pradėjo renovuoti daug vėliau nei mes, bet ten jau viskas sutvarkyta, o pas mus, kaip viskas vyks toliau, neaišku. Darbininkai sako, kad darbai stringa dėl pirmojo aukšto, o valdžia aiškina, kad viskas jau padaryta“, – pasakojo B. Mitkevičius.

Gyventojai nepatenkinti statybininkų darbu
Šiauliečio išsakytai nuomonei antrino ir kiti namo gyventojai.
„Renovacijos darbai pernelyg ilgai užsitęsė – tik neaišku kodėl. Pažiūrėkite, balkonai, šaligatviai nesutvarkyti, viršus neapšiltintas. Mūsų namas kaip koks užkeikimas. Kodėl darbininkų nėra, nejaugi jiems už darbą niekas nesumoka? Gal čia darbų vykdytojas kaltas, gal jis blogai viską organizuoja?“ – svarstė namo gyventoja Rita Mitkevičienė.
Kito buto gyventoja taip pat akcentavo, kad čia trūksta organizuotumo, esą visi darbai atliekami nekokybiškai.
„Darbų vykdytojas turėtų aiškiai pasakyti, ką darbininkai turėtų padaryti, nes kitaip jie nedirba. Pavyzdžiui, vakar darbininkai prie mano langų kelis varžtus įsuko, šiandien irgi trumpai pasikrapštė ir dingo“, – apie nekokybiškai atliekamą statybininkų darbą kalbėjo Danutė Kasparavičienė.
Moteris pasakojo, kad darbininkai nuo pat pirmos renovacijos dienos dirbo neorganizuotai. Girdi, kasdien pasirodydavo vis nauji statybininkai. Tačiau ji labiausiai piktinosi dėl darbuotojų nesugebėjimo atlikti elementariausių veiksmų. Pavyzdžiui, jie galėtų prie langų esančią apšiltinimo medžiagą, gražiai apipjaustyti arba bent jau statybines atliekas susirinkti.
Taip pat namo gyventojai paaiškino, kad panašus susirinkimas organizuojamas ne pirmą kartą. Esą anksčiau gyventojai taip pat buvo išsakę savo pastabas ir pasiūlymus, tačiau iki šiol į juos nebuvo atsižvelgta.

Darbų atlikti nevėluoja
Išklausę gyventojų skundus „Šiaulių naujienų“ žurnalistai pirmiausiai kreipėsi į susirinkime dalyvavusį techninės priežiūros vykdytoją. Deja, jis gyventojų išsakytų skundų nei paneigė, nei patvirtino, o plačiau komentuoti atsisakė.
„Viskas čia gerai. Mums darbuotojų netrūksta, jie dirba kompetentingai. Darbai bus baigti iki termino pabaigos“, – tik tiek tepasakė jis.
Nepasitenkinę tokiu atsakymu, kreipėmės į projektų vykdytoją – Šiaulių regiono plėtros agentūrą (ŠRPA). Agentūros Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) skyriaus vadovė Eglė Petraitytė paaiškino, kad darbų atlikimo terminas dar nesibaigė.
„Su rangovu esame pasirašę sutartį, kuri galioja iki šių metų spalio trečios dienos. Darbus baigti iki rugpjūčio 17 d., kaip buvo nusimatę, tikriausiai nespėjo dėl finansinių priežasčių. Tačiau vis tiek jie turi teisę viską užbaigti iki spalio trečios dienos“, – informavo E. Petraitytė.

Langus vis dėlto keis
Paklausę specialistės, kodėl gyventojams apie būtinybę keisti buitinių nuotekų sistemas buvo pranešta pavėluotai, sulaukėme atsakymo, kad dėl visko kalti patys gyventojai.
„Investicijų plane buvo aiškiai nurodyta, kokių priemonių bus imtasi ir kokie darbai bus vykdomi. Investicijų planas yra viešas ir jį laisvai galite paskaityti Šiaulių miesto savivaldybės puslapyje. Todėl čia gyventojams dėl to neturėtų kilti nuostabos. Tai, kas yra numatyta investicijų plane, įgyvendinama atliekant statybos rangos darbus“, – akcentavo skyriaus vadovė.
Specialistė nesutiko ir su gyventojų išsakytais priekaištais, kad nebus keičiami pirmojo aukšto langai. Ji pabrėžė, kad tai tėra nesusipratimas. Esą langai bus keičiami nepriklausomai nuo to, ar tai yra gyvenamos patalpos, ar ne. Girdi, į namą žiūrima kaip į vientisą objektą, todėl bus laikomasi numatytų planų.

Tikisi gyventojų supratimo
E. Petraitytės paklausėme, ir ką ji mano apie darbuotojų atliekamus nekokybiškus darbus ir jų atidėliojimą. Ji pripažino, kad šis klausimas jiems taip pat aktualus.
„Viešojo pirkimo metu namui teko būtent toks rangovas, dėl to mes nieko negalime pakeisti. Aišku, dėl atsainaus rangovo požiūrio į atliekamą darbą patys kreipiamės į atitinkamas institucijas, kalbame su rangovu ir namo gyventojais, bet darbuotojų požiūrio į darbą, darbo kultūros nepakeisime“, – kalbėjo specialistė.
Ji sakė suprantanti, kad darbų vilkinimas gyventojams kelia nepatogumų, tačiau pabrėžė, kad įmonė visko pati padaryti negali. Čia reikia visų žmonių, kurie dalyvauja šiame procese, supratimo ir tinkamo požiūrio. Esą šie klausimai turi būti sprendžiami visiems bendradarbiaujant.
Taip pat pašnekovė svarstė, ar tikrai darbai stringa dėl neatsakingo darbuotojų požiūrio, ar tikrai rangovas neatsižvelgia į išsakytas pastabas. Galbūt gyventojams taip atrodo tik todėl, kad statybininkai pirmiausia nori sutvarkyti fasadą ar yra susitelkę į kitos priemonės įgyvendinimą. Anot jos, situacija pasikeistų, jei vienos pozicijos laikytųsi tiek gyventojai, tiek rangovas, tiek užsakovas.
Jeigu techninis prižiūrėtojas akylai stebėtų procesą, statybininkai nesikratytų atsakomybės, o patys gyventojai pagal galimybes įvertintų vykdomą darbą ir praneštų apie klaidas, daugiabučio modernizacija įvyktų be didesnių nesklandumų.