Šiauliuose verda aistros dėl žemės mokesčio problemų. Kasmet gyventojams šis mokestis vis didėja. Tačiau nieko nuostabaus, juk visos žaidimo taisyklės – Šiaulių miesto savivaldybės rankose. Kol valdžios atstovai „gręžia“ silpnuosius pramoninės-komercinės žemės savininkus, didieji „rykliai“ atleidinėjami nuo mokesčių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Žmonės šoka pagal valdžios dūdelę
„Kiek buvo įrodinėjimų, kad žemės mokestis nedidės, kad bus žemėse tvarka, švara, kad ji pakalnutėmis kvepės. Buvę valdantieji per naktį įteisino didžiulę nesąmonę, o dabartiniai valdantieji, matydami, kiek dešimčių milijonų iš dangaus krenta, toliau laimina tos nesąmonės egzistavimą. Žemės savininkas Lietuvoje yra tikrai nemylimas. Jis prisimenamas tik prieš rinkimus, kai yra reikalingas jo parašas“, – taip pokalbį su „Šiaulių naujienų“ žurnaliste pradėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas.
O visa ši sumaištis, anot jo, prasideda nuo „skylėto“ Žemės mokesčio įstatymo. Lietuvos valdžia nusprendė padaryti demokratinį akibrokštą – suteikti daugiau laisvės savivaldybėms. Šiuo metu įstatymas įpareigoja tik apskaičiuoti žemės mokestį, o kaip juo „žaisti“ – didinti jį, mažinti ar palikti tokį pat – sprendžia savivaldybės. „Dabar ta demokratinė laisvė yra tokia, kad žmonėms vis didinami ir didinami mokesčiai“, – aiškino Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas.
Po pramonės griūties nepavyksta atsigauti
Privačia teise valdomai pramoninei-komercinei žemei Šiaulių miesto pakraščiuose žemės mokestis kiekvienais metais sparčiai kyla. Valdžios atstovai nepaiso argumentų, kad miestas be pramonės – žlugęs miestas. Tuo labiau kad Šiauliai turi senas pramonės tradicijas.
„Savo laiku Šiauliai buvo labai stiprus pramoninis miestas. Kiek buvo gamyklų, kiek buvo dirbančiųjų. Buvo taip, kad pasiūla buvo didesnė nei paklausa, t. y. darbo buvo tiek daug, kad net neužtekdavo darbininkų. Kai Šiauliuose prasidėjo pramonės griūtis, nebeliko nieko. Ir ta situacija, kokia buvo po griūties, tebėra ir dabar“, – sakė E. Danilovas.
Kad pramonė sėkmingai vystytųsi, jo nuomone, reikia skatinti pramonės plėtrą ne tik valstybinės žemės sklypuose, bet ir privačioje žemėje. Deja, šiandien privatininkai niekaip negali konkuruoti su Šiaulių miesto savivaldybe. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – Pramonės parkas. Miesto valdžia čia pramoninės-komercinės paskirties sklypus išnuomoja nuomininkui 25 metams. 10 metų iš jų neimami jokie mokesčiai. Galima prisiminti, kad visai neseniai išskėstomis rankomis, siūlydama tokias sąlygas, į Pramonės parką valdžia kvietė net prieštaringai vertinamus styginio transporto išradėjus.
„Žodžiu, jiems sklypas duodamas už dyką – tu tik kurkis ir kažką daryk. Kodėl tada kitose vietose pramoninei-komercinei žemei, nesvarbu, ar privačiai ar neprivačiai valdomai, tos sąlygos nėra tokios pat?“ – svarstė E. Danilovas.
Labiausiai skriaudžiami silpniausieji
Dar viena Šiaulių miesto savivaldybės sukurta neteisybė, anot Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovo, jog didelius pelnus turinčios įmonės yra atleidžiamos nuo įvairių mokesčių. Kadangi didieji verslo rykliai mieste „plaukioja“ nemokamai, mažiesiems versliukams tenka pasiploninti pinigines, nes užsibrėžtus mokesčius surinkti juk reikia.
Tuo metu situacija aukštyn kojomis apsiverčia tada, kai į Šiaulių miesto valdžią kreipiasi smulkieji verslininkai. „Kai sklypelio savininką reikia atleisti nuo mokesčio, tai tokios debatinės aistros vyksta, kad net keista. Kai atleidžiama nuo didžiulių sumų, visi tyli. Tai kaip čia yra?“ – retoriškai klausė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, pridurdamas, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos.
E. Danilovas mano, kad Šiaulių miesto valdžia vis dar nesuvokia, jog Šiaulių miestas traukiasi, gyventojai, kuriems nesuteikiamos sąlygos, emigruoja, todėl kasmet surinkti tokią pat sumą už žemės mokestį neįmanoma.
