Žaliūkių vėjo malūnui  atstatyti prieš metus sulūžę sparnai. 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
Zita KATKIENĖ
Vakar, praėjus beveik metams, vėl atgijo Žaliūkių vėjo malūnas. Simboliška, tačiau ir vėl – vėjuotą dieną, kaip ir tą rugpjūčio pabaigos dieną, kai įsismarkavęs vėjas vieną po kito nuplėšė neseniai restauruoto malūno puošmeną – sparnus. Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, tai kalėdinė dovana muziejininkams, šiauliečiams ir, žinoma, pačiam malūnui, kuris nuo šiol galės su vėjais galynėtis stipriais, pagamintais iš eglės medienos pagal autentišką konstrukciją, remiantis istorine ikonografine medžiaga bei išlikusių analogiškų objektų pavyzdžiais.
 
Senieji sparnai buvo pagaminti iš dviejų dalių, tad jungimo konstrukcijos ir neatlaikė vėjo.   Statybininkai savo lėšomis atstatė prieš metus vėjo sulaužytus sparnus, kurie buvo pagaminti restauruojant malūną. Žaliūkių malūnas ir jo technologinė įranga baigti restauruoti prieš dvejus metus. Restauravimo darbai finansuoti Norvegijos finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Deja, praėjusią vasarą, prasiautusi vėtra apgadino du restauruoto malūno sparnus. Tad teko nuimti ir restauruoti visus keturis sparnus. 
 
Kaip sutvirtinti sparnų konstrukcijas, rangovus konsultavo geriausi paveldosaugos specialistai. Buvo nuspręsta gaminti sparnus iš eglės medienos, vientisus, dešimties metrų ilgio. 
 
Sparnų konstrukcija sutvirtinta anglies pluošto klijuojamų demblių sistema, kuri padidina konstrukcijų tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Ankstesni ąžuoliniai posparniai pailginti. Konstruktorių skaičiavimais, toks sprendimas turi užtikrinti sparnų stiebų stiprumą esant vėjo greičiui iki 25 m/s. 
 
Tikimasi, kad sustiprinti vėjo malūno sparnai ateityje atlaikys dėl besikeičiančio klimato padažnėjusių viesulų, vėtrų ir stiprių vėjų šėlsmą. 
 
Laikas parodys, ar pasiteisins pastarasis konstruktorių ir architektų darbas. Pavasarį, kai bus palankus vėjas, prie sparnų bus pritvirtintos burės – specialus audeklas, kuris padės sparnams gaudyti vėją. Ir tai, anot. R. Balzos, ne tik dėl estetinio vaizdo. Burės padės ir pagrindinei  konstrukcijos funkcijai - grūdams malti.
 
Šiuo metu ir malūnininko namas, ir pats malūnas – nešildomi, todėl mažai lankomi. „Aušros“ muziejaus padalinys „Žaliūkių malūnas“ laukia šiltesnių laikų. Daugiau nei du milijonus litų  kainavusios rekonstrukcijos dėka čia sukurta miesto ir jo svečių lankoma vieta, o malūnas, pagaliau susigrąžinęs savo sparnus, išdidžiai moja visiems keturiems pasaulio vėjams. 


 
Straipsnių peržiūros
94298098
Į viršų