Po švenčių į ligonines plūstelėjo dešimtys nesaikingos ir nevisavertės mitybos aukų. Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, tai pagrindiniai simptomai, dėl kurių žmonės kreipiasi į medikus. Be to, tai ženklai, išduodantys, kad mūsų mityba nesaikinga ir nevisavertė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jorūnė DAUNORIENĖ
Vartojame per daug riebaus maisto
Anksčiau racionalios mitybos klausimus išspręsdavo religija ir liaudiški papročiai – adventas bei gavėnia priversdavo senovės žmones keisti mitybos sistemą bent keturis kartus per metus. Tuo tarpu šiuolaikiniai žmonės, nepriklausomai nuo metų laikų valgo riebiai ir daug. Galbūt dėl to kaltas nejudrus gyvenimo būdas, didelė bei įvairi maisto produktų pasiūla.
„Per dieną žmogus turi gauti apie 40 įvairių skirtingų medžiagų, o jų suteikia tik visavertė mityba”, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Profesorius R. Stukas pastebi, kad lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg statistiškai suvartojamų per metus, 44,5 kg sudaro kiauliena. Todėl labiausiai lietuviams trūksta būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra riebioje žuvyje: „Kadangi žmonės tos žuvies nevartoja, omega-3 riebalų rūgščių su kitais produktais negauna, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje sudaro apie 54 proc.“
„Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc. Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc.“, - antrina Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.
Siūlo mėsą keisti žuvimi
Specialistės teigimu, būtina vartoti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, įvairių šviežių daržovių ir vaisių, mažinti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų vartojimą, riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus, rinktis mažai cukraus turintį maistą, valgyti nesūriai.
Anot R. Bartkevičiūtės, nuolat vartodami riebesnę mėsą, lašinius, blynus, keptus ant kiaulienos taukų, gauname nemažą kiekį sočiųjų riebalų. Turime žinoti, kad tokių produktų neturime vartoti daug ir privalome kartu valgyti daržoves ir kitus produktus, su kuriais gautume antioksidantų ar kitų trūkstamų medžiagų.
„Mes turime gauti ir gyvūninės kilmės, ir augalinių riebalų. Tačiau rekomenduojama, kad augalinės kilmės riebalai sudarytų didesnę dalį racione nei gyvūniniai. Įrodyta, kad didelis kiekis sočiųjų riebalų, gali būti įvairių lėtinių ligų (kraujotakos ir net onkologinių) rizikos veiksniu. O tam tikras kiekis nesočiųjų riebalų rūgščių (riebi žuvis ir grūdinės kultūros) gali padėti apsisaugoti nuo šių ligų atsiradimo“, - aiškina R. Bartkevičiūtė.
Tinkama mityba – sveikas organizmas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Daugelis žiemą linkę peršalimą gydyti tirpiais reklamuojamais milteliais. Tačiau nesusimąsto, kad apskritus metus tinkamai maitindamiesi galbūt tokių susirgimų galėtų išvengti.
„Nereikia iškart kalbėti apie vaistus. Prieš tai būtina pagerinti savo gyvenseną, kad tų ligų išvengtume. Ir Kalėdos tam yra puiki proga. Kai manęs klausia, kaip maitintis žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį, atsakau tą patį: visais metų laikais, visais sezonais reikia maitintis tinkamai, sveikai, įvairiai. Jeigu mes jaučiamės pavargę, jei nesusikaupę, kaltiname dėl to imunitetą. Tai stiprinkime jį apskritus metus. Jeigu neturime galimybių ar laiko gauti visų reikiamų medžiagų su maistu, tikrai galime vartoti reikiamą papildą, kuriame bus vitaminų ar mineralinių medžiagų. Mitybą papildę maisto papildais, mes tikrai galime pagerinti sveikatą. Galbūt po to nereikės eiti į vaistinę pirkti vaistų”, - svarsto dr. R. Bartkevičiūtė.
