Paauglystė – nemenkas iššūkis ne tik pačiam paaugliui, bet ir jo tėvams. Sudėtingas pereinamasis amžius, kai ryškėja fiziniai ir fiziologiniai pakitimai, mokykloje tarp bendraamžių taip pat kelia sumaištį. Pamažu moterimis tampančios mergaitės tampa labai įdomiais objektais. Tad išdykėliškų ir drauge smalsių paskatų vedini berniukai kaip tik sugalvoja, taip jas ir „kibina“. Tačiau yra atvejų, kai tokie žaidimai išauga į atviras, žiaurias patyčias ir priekabiavimą.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Seksualinis priekabiavimas ir prievarta mokykloje tarp bendraamžių, kur auka neabejotinai lengviausiai tampa mergaitė, – šia tema vis dar mažai kalbama, tačiau specialistai sako, kad tai aktualu.

Bręsti greičiau – kenti daugiau
Aida, prisimindama berniukų kabinėjimąsi mokykloje, papasakojo apie vieną bendraklasę, kuri pradėjo greičiau bręsti – viskas prasidėjo šeštoje klasėje. „Atsimenu, ją nuolat berniukai graibydavo, priremdavo prie sienos, per užpakalį daužydavo, žnaibydavosi. Tai mes, mergaitės, eidavome kone pasieniais į kabinetą ir iš jo. Tik nuskambėdavo skambutis į pertrauką – bijodavai eiti į koridorių“, - prisimena Aida.
Kaip sakė šiaulietė, tokie „žaidimai“ truko maždaug dvejus metus. Bet, jos teigimu, baisiausia, kad berniukai net į krūtį įgnybti drįsdavo. „Man tai būdavo nesvarbu, nes tuomet turėjau mažą krūtinę. O bendraklasės krūtinė buvo didelė, užtat ji labiausiai kentėjo. Užknisdavo ją toks berniukų elgesys. Bet būdavo, kad panos tuos bernus apkulia, nagais apibraižo – vis šioks toks kerštas. Bet visi į tai žiūrėjo labiau kaip žaidimą, jokių ištvirkimo ženklų tame nebuvo“, - sako Aida.
Ji prisimena: klasės mergaitės mokytojai skundėsi kelis kartus, jog berniukai „išsidirbinėja“. Bet skundų būdavo tik tuomet, kai iki muštynių išaugusiuose „žaidimuose“ kažkas tikrai skaudžiai nukentėdavo...
„Sakyčiau, kad toks berniukų elgesys iš dalies panašus į seksualinį priekabiavimą. Bet mergaitės, kiek atsimenu, duodavo jiems malkų. Kad jos eitų mamoms skųstis – to niekada nėra buvę. Vis dėlto jeigu turėčiau dukrą, kurią pradinėse klasėse šitaip baisiai graibo, būtinai kažko imčiausi. Juk gali likti trauma. Vienintelė išeitis – išeiti į kitą mokyklą. O ką? Galvojate, kad klasėje susitvarkysi su tokiais dalykais? Vaikai yra labai žiaurūs“, - sako Aida.
Pasak Aidos, berniukai ypač kimba prie tų mergaičių, kurios labai karštai reaguoja į jų išdaigas – tai jiems akstinas kabinėtis. „Tad taip trenkdavo per užpakalius, kad net rankų delnai raudoni būdavo“, - teigė Aida.

Skundas dėl įkyraus bučiuotojo nepadėjo
Inga sako, kad tokių dalykų, kaip tikrinimas, ar dėvima liemenėlė, sijonų kilnojimas, jos klasėje nebuvo. „Mes gerai su berniukais sutardavome, o gal ir neseksualios buvome... Bet pradinėse klasėse buvo toks vienas, kuris lįsdavo bučiuotis. Per jį net apsiverkiau. Jis bučiuodavo mergaites, o mane - ypač. Baisiai negražus buvo, aš jam net pravardę sugalvojau“, - sako Inga.
Sykį Inga apsiverkė nuo tokio berniuko elgesio ir mamai pasiskundė. Mama atėjo aiškintis į mokyklą. Bet ir po skundų tas „bučiavimasis“ nesiliovė, o ir berniukas buvo keistokas, prastai mokėsi...
Pasak jos, jeigu jau vaikas apskritai tapo priekabiavimo ar patyčių objektu, būtinai reikia keisti mokyklą. „Jeigu taip nutiktų mano dukrai, pirmiausia eičiau į mokyklą aiškintis, pabandyčiau sugėdinti piktadarį, o gal ir pamokyčiau savo vaiką, kaip reikia nepasiduoti. Suprantate, maždaug šeštoje klasėje tai panašu į žaidimą, nes viskas pasidaro įdomu – merginos moteriškėja. Juk pradinėse klasėse mergaitės ir berniukai paprastai vienas kitu šlykštisi. Kiek būdavo triukšmo, kai susodindavo vienus su kitais, tiesiog vykdavo karas suole“, - sako Inga. Po to prasideda ta trauka ir pažinimas su tokia priekabiavimo išraiška.

Kada tokie žaidimai virsta žiauriais?
„Man atrodo, kad tokio pobūdžio kabinėjimasis nėra seksualinis priekabiavimas – tampymas už kasų, sijono kilnojimas ir pan. Nes ir mergaitės viena kitai keldavo tą sijoną ir šaukė „čir vir vir pavasaris“. Tačiau yra tokių atvejų, kai moterimi tampančios paauglės moteriškumas yra sutrypiamas, o tai jau visiškas pažeminimas, sužlugdymas, sieloje paliekantis gilų randą. Neabejoju, kad jis gali tikrai ataidėti ir moters psichikoje“, - sako Sandra.
Sandros mokykloje buvo atvejis, kai vienos merginos kuprinėje vaikinai rado paketų, skirtų „toms dienoms“. „Ir ką jie padarė? Išklijavo mergaičių tualeto langą tais paketais... Kaip reikėjo jaustis tai merginai, bijau ir pagalvoti. Arba aukštesnėse klasėse, kai kurioms merginoms vaikinai spęsdavo spąstus. Girdi, lažindavosi, kurią merginą per kiek laiko „pakabins“, o gal ir nusitemps į lovą. Įsivaizduokite, jeigu tai pavykdavo? Vadinasi, kažkaip paviešindavo, kuri tapo auka ir kaip viskas klostėsi. Moteriai kažkodėl yra labai daug sugalvota pseudonimų iškoneveikti – lengva išvadinti prostitute, bjaurybe, įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Ką jaučia jauna mergina, girdėdama visa tai savo adresu? O šiandien dar yra internetas, kur taip lengvai sklinda informacija. Tai įkliuvusiai (ir visai neįkliuvusiai) merginai jau nebėra šansų pabėgti nuo žiaurių patyčių net ir pakeitus mokyklą“, - teigia Sandra.
Jos manymu, kai žaidimuose nėra kėslų, tuomet viskas gerai. Kai jėgos lygiavertės – vienas prieš vieną, tai irgi nieko - toks karas. „Tačiau tapti priekabiavimo centru mergaitei yra košmaras. Už savo vaiką, jeigu su juo elgtųsi žiauriai, kovočiau gal ir nelabai priimtinais metodais. Vaikai ir paaugliai daug ko nesuvokia. O moralizuojantis žodis labai dažnai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Ta mokykla lygiai tokia pati terpė kaip ir kalėjime, gamtoje – su autoritetais (stipriaisiais) ir silpnosiomis grandimis“, - sako Sandra.
Moteris prisimena ir sanatorijoje praleistą keistą vasarą. „Vaikų palatos buvo suskirstytos į skyrius. Buvo vienas bernužėlis kitame skyriuje, kuriam gal buvo dvylika metų... Jis labai mėgo atrodyti vyriškas, vaikščiodavo prasegiotais marškiniais, įsiverždavo į mergaičių palatas ir šokinėdavo ant lovų, lįsdavo, vaizdavo kažkokį banditą, kietuolį... O dar ta grandinėlė ant kaklo... Tiesą sakant, buvo kraupu, slaugytojos jį nuolat turėjo kontroliuoti, ir dabar net nemalonu prisiminti. Bet matėsi, kad jam su psichika negerai...“ - sako Sandra.

Kaip padėti kenčiančiam vaikui?
Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Raimonda Skerytė-Naginskienė, Alina Ubaitė-Erlickienė tikina, kad seksualinė prievarta mokykloje tarp bendraamžių – labai aktuali šiandienos tema.
„Visų pirma norime atkreipti dėmesį į žmogaus amžiaus tarpsnių specifiką, t. y. į daugybės pokyčių lydymą paauglystės laikotarpį. Paauglystė – sudėtingas pereinamasis amžius žmogaus raidos kelyje, etapas, kai pradeda ryškėti fiziniai ir fiziologiniai pakitimai. Jis yra nelengvas ir patiems paaugliams, ir tėvams, pedagogams ar kitiems aplinkiniams. Minėtu laikotarpiu pereinama nuo vaikystės į suaugusiojo amžių. Lytiškai bręstant kūnas kinta fiziškai, įgauna suaugusiojo formas. Tuo metu paaugliai aktyviai domisi brendimo procesais, diskutuoja, dalijasi patyrimais, mėgsta pajuokauti seksualinėmis užuominomis“, - sako specialistės.
Šiandieniniame pasaulyje visa tai, kas vyksta realiame paauglių gyvenime, dažnai persikelia ir į virtualią erdvę.
Psichologių teigimu, labai svarbu kalbėtis su vaikais, skleisti informaciją apie pagalbos specialistus ir padrąsinti kreiptis pagalbos. „Suaugęs, pastebėjęs situaciją, kurioje emociškai ir fiziškai žeidžiamas vaikas, privalo įsikišti ir nutraukti netinkamus veiksmus. Būtina apsaugoti vaikų sveikatą, neprovokuoti dar didesnės agresijos, nemoralizuoti, ramiai elgtis ir teikti aiškias instrukcijas. Svarbu nesiimti skubotų veiksmų, tik apgalvoti žingsniai gali duoti teigiamų rezultatų.
Jeigu vaikas patiria seksualinį priekabiavimą mokykloje, prie šios problemos sprendimo turi prisidėti tėvai, mokytojai ir kiti pagalbos specialistai. Jie turi įvertinti apsauginius ir rizikos faktorius“, - sako A. Ubaitė-Erlickienė.
Pasak R. Skerytės-Naginskienės, mokykloje dirbanti vaiko gerovės komisija analizuoja turimas galimybes konkrečiai vaiko problemai spręsti. „Tam numatomi atitinkami konkretūs veiksmai. Reikalui esant galima kreiptis į kitas institucijas: policijos komisariatą, vaiko teisių apsaugos skyrių, psichikos sveikatos centrus, nevyriausybines organizacijas, pedagoginę psichologinę tarnybą. Labai svarbu, kad mokykla nebūtų uždara ir siektų aktyviai bendradarbiauti. Pasitvirtinus seksualinės prievartos faktui yra baudžiama įstatymų nustatyta tvarka“, - sako psichologė.