Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena iš aktualių problemų, kurios nuolat aptarinėjamos įvairiose diskusijose – verslo, valstybės ar socialinių organizacijų. Europos Sąjungos nedarbo vidurkis vis dar viršijamas, tačiau, praėjusių metų duomenimis, rodiklis sumažėjo keturiais procentais – daugiausia visoje ES.
Mindaugas LAURINAITIS
Dar labiau paskatinti jaunimą rasti darbą galėtų jų švietimas – verslumo ir savarankiškumo reikia mokyti jau mokyklose, teigia verslininkai ir susijusių institucijų atstovai.
Aptarė nedarbo problemas
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Ūkio ministerijos, verslo lyderių ir jaunųjų verslininkų atstovai. Spaudos konferencijos dalyviai aptarė jaunimo verslumo iššūkius ir perspektyvas. Lietuvoje prieš maždaug dešimt metų verslininkų iki trisdešimties metų naujai įsteigtos įmonės šalyje sudarė menką dalį ir tarp ES valstybių Lietuva buvo paskutinė. Naujausiais praėjusių metų duomenimis, verslumo lygis Lietuvoje, o ypač jaunimo kategorijoje (18-24 metų), buvo vienas iš didžiausių Europoje.
Sprendimas – verslumo ugdymas
Ūkio ministerijos teigimu, tokie skaičiai iškalbingi – yra potencialas sumažinti jaunimo nedarbo lygį, tik reikia tai tinkamai ir aktyviai išnaudoti. Verslumo įgūdžių turėtų mokyti jau mokykloje – lygiai taip pat kaip matematikos ar literatūros, tobulinti būtų galima ir universitetuose. Kaip tik šiuo metu yra kuriami būdai, kaip šiuos siekius įgyvendinti.
„Dėmesį į jaunus ir aktyvius žmones reikėtų atkreipti kuo anksčiau ir verslumo įgūdžius ugdyti jau mokykloje ar universitete. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriami atviros prieigos bei verslumo centrai universitetuose prisidės kaip konkrečios priemonės prie šių siekių įgyvendinimo“, - teigė ūkio viceministras.
Keičiasi požiūris
Keičiasi ir verslininko įvaizdis, ypač tarp jaunų žmonių. Anksčiau verslininką tapatindavo su lengvų pinigų medžiotoju. Dabar verslą kuriantis asmuo suvokiamas kaip atsakomybę už savo veiksmus ir ateitį prisiimantis asmuo. Tai suprasdamas jaunimas savarankiškai imtųsi kurti verslą, pastebi konferencijos dalyviai. Jaunam žmogui reikia įgūdžių, kurie padėtų geriau orientuotis versle, pasirūpinti savimi savarankiškai, ieškoti naujų idėjų ir būdų jiems įgyvendinti.
Specialistai pastebi, kad rinka yra globali, technologijos atveria nemažas galimybes, o sėkmingi ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos pavyzdžiai įrodo, kad turint originalią idėją galima verstis nemažas pajamas generuojančiu verslu tiek Lietuvoje, tiek viso pasaulio mastu. „Norint, kad tokių pavyzdžių būtų daugiau, būtina skatinti net mažiausią verslo iniciatyvą“, − teigė vienos įmonės direktorius.
Trūksta reikalingų įgūdžių
Specialistai taip pat pastebi, kad Lietuvoje vis dar įprasta baigus mokyklą iš karto stoti į universitetą, nesvarbu, kad dažnas studijuoja tai, ko nenori, o vėliau net dirba ne pagal specialybę. Kelią versle prasiskynusių jaunųjų verslininkų nuomone, mokykloje jaunimas turėtų įgauti reikalingų žinių, kurios leistų veikti savarankiškai.
Abiturientai turėtų neskubėti „paskui bandą“, o ieškotų savo kelio, pavyzdžiui, kurtų savo verslą. Nesvarbu, ar jis suklestėtų, ar greitai bankrutuotų, svarbiausia, kad žmogus įgytų patirties, sužinotų, kas jam įdomu ir eitų toliau, svarstė jaunieji verslininkai.
Kitų konferencijos dalyvių nuomone, Lietuvoje pradėti verslą yra pakankamai geros sąlygos. Jaunuoliams trūksta pasitikėjimo savimi, dažną kausto baimės ir stereotipai.
