Dažnai šiauliečiai piktinasi: aplinkinėse šalyse maisto produktų kainos žymiai mažesnės nei Lietuvoje, todėl, girdi, viską, kas lieka nuo mokesčių už būstą, mes ir pravalgome. Piktinasi ir tempia namo iš Rygos krepšius pigios žuvies, iš Suvalkų – rūkytų dešrų.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
O štai statistika byloja visai ką kita: Lietuvoje maisto krepšelis pigesnis nei Latvijoje ar Estijoje, o maistui išleidžiame žymiai daugiau nei kiti europiečiai ir vos ne daugiausiai produktų išmetame jų net nepanaudoję.

Maistas Lietuvoje pigesnis nei Latvijoje ar Estijoje
Vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų institutas Baltijos šalyse atliko maisto krepšelio tyrimą ir paaiškėjo, kad maisto prekės Lietuvoje pigesnės nei Latvijoje ir Estijoje: iš penkiasdešimties prekių tik septynių kainos buvo didžiausios Lietuvoje, iš tų pačių 50-ies produktų Latvijoje didžiausios kainos buvo net 29 produktų, Estijoje – 14.
Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigia, kad tyrimo metu buvo lyginamos trijų šalių maisto krepšelių – vienodo lygio produktų – kainos: pagal Švedijos instituto metodologiją sudarytas maisto krepšelis keturių asmenų šeimai (tėvas, motina, paauglė dukra ir pradinukas sūnus) Lietuvoje kainavo beveik tūkstantį litų, Latvijoje - gerokai per tūkstantį, o Estijoje buvo per vidurį.
Todėl Lietuvos gyventojams tik susidaro klaidingas įspūdis, kad kaimyninėse šalyje produktai yra pigesni, nes jie, pirma, lygina skirtingo lygio produktų kainas, o antra, svečiuodamiesi net nebando susipirkti visą maisto krepšelį.
„Tiesa, Latvijoje yra labai paplitusi nuolaidų sistema, todėl ten galima daugiausiai sutaupyti „gaudant“ nuolaidas. Lietuvoje nuolaidų yra šiek tiek mažiau, o Estijoje praktiškai jų nėra – tik apie 3 procentus krepšelio kainos“, - komentuoja O. Bložienė.
Tačiau, anot instituto vadovės, vis dėlto lietuviai skiria daugiausiai lėšų maistui įsigyti – net 26 procentus savo pajamų, o latviai – 24, estai – 21 procentą pajamų, nes būtent pastarųjų vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo 666 litais didesnis nei Lietuvoje ir 656 litais - nei Latvijoje. Nors ir estai ne rodiklis – Europos Sąjungoje išlaidos maistui dar mažesnės – tik apie 16 procentų.

Šimtai kilogramų – į šiukšliadėžę
Nors išlaidos maistui yra labai didelės, produktai yra naudojami neracionaliai: vienas Estijos gyventojas per metus išmeta 260 kilogramų, Lietuvos - 171, Latvijos - 94 kilogramus maisto atliekų. Tiesa, šiuo atžvilgiu ne ką geresnė padėtis ir visoje ES: čia vienas gyventojas kasmet išmeta vidutiniškai po 179 kilogramus maisto produktų.
Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė teigia, kad tiek daug maisto produktų išmetama dėl prasto planavimo ir nemokėjimo apsipirkti. „Žmonės eina apsipirkti pavargę, alkani, todėl ir prisiperka ko nereikia ir žymiai daugiau nei reikia. Nesusiplanuoja valgiaraščio savaitei, o užsuka į parduotuves kasdien, o per šventes apskritai nejaučia saiko“, - sako O. Bložienė.
Todėl, instituto vadovės teigimu, Lietuvoje maistui ir išleidžiama daugiausiai šeimos biudžeto – iki 30 procentų, tiek pat, kiek būsto ir asmeninio transporto išlaikymui kartu paėmus. Turint omenyje, kad ES maistui vidutiniškai išleidžiama apie 15 procentų šeimos biudžeto, sureguliuoti ir kontroliuoti išlaidas maistui Lietuvoje būtina, kitaip galima suvalgyti ir likusią biudžeto dalį.

Taupyti, bet ne kokybės sąskaita
Sutaupyti, pasak O. Bložienės, gali padėti net tokie elementarūs dalykai, kaip sudarytas savaitei valgiaraštis, pinigų limito nustatymas, apsipirkimas kartą per savaitę, kainų lyginimas, kainodaros triukų pažinimas ir ėjimas į parduotuvę kaip į darbą, o ne į pramogą.
O štai taupyti maisto kokybės sąskaita – keisti būtinus produktus į pigesnius, Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė Regina Galubauskienė nepataria.
„Aš visada esu už maisto kokybę. Geriau mažesnis kiekis tikro natūralaus 82,5 procento riebumo sviesto nei tepus riebalų mišinys, nei sviestas su riebaliniais aliejais, nes nežinia, kiek ir kokių priedų juose yra pridėta. Be to, kokybiškas natūralus maisto produktas nebūtinai turi būti pats brangiausias“, - sako R. Galubauskienė.
Pavyzdžiui, švieži, neapdoroti produktai turi daugiau maistinių medžiagų ir yra pigesni nei populiarieji pusfabrikačiai: avižinės kruopos pigesnės ir vertingesnės už greitai paruošiamas avižines košes, paprasti lęšiai, pupelės – už jų konservus, visa višta – už vištienos krūtinėlę.
Taip pat dietologė teigia, kad nereikia žavėtis ir maisto produktais ūkininkų turgeliuose ar tiesiai iš ūkininkų.
„Jei net užaugome gerdami kaimišką pieną ir nesusirgome nei erkiniu encefalitu, nei kitomis ligomis, toks pienas gali būti užterštas sunkiaisiais metalais, įvairiomis bakterijomis. Todėl jei perkame pigesnį pieną ar kitus produktus iš ūkininkų, kurie negali pateikti sertifikatų, maisto kontrolės tarnybos pažymų, kad produktai yra ekologiški ir be teršalų, tai labai rizikuojame. Geriau jau įsigyti maisto produktus įteisintos prekybos vietose“, - perspėja Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė R. Galubauskienė.