Kai kur pandusai įrengti nelogiškai, nes užvažiavus vežimėliu kelią uždaro durys.
Linos ABRMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar į Šiaulių miestą ratukais išriedėjo neįgalieji, kurie pasipuošę angelais siekė atkreipti dėmesį į tai, kaip sunku neįgaliesiems patekti į mieste veikiančias parduotuves ar įvairias paslaugas teikiančias įstaigas.
Specialiai akcijai buvo atvežta ir papildomų neįgaliųjų vežimėlių Savivaldybės darbuotojams, kad miesto valdžia savo kailiu patirtų, kaip jaučiasi neįgalieji, važinėdami po miestą. Tačiau valdininkai puolė išsisukinėti, vaidino labai užsiėmusius ir dalyvauti atsisakė... Pasak Žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, sėsti į vežimėlį reikia daug drąsos, nors kai tokia pati akcija buvo vykdoma Vilniuje, valdininkai dalyvauti sutiko. Įveikę poros kilometrų atstumą mieste, braukė prakaitą ir stebėjosi, kaip neįgalieji iš viso gali vieni keliauti po miestą.

Prie kiekvienų laiptų klausė: „Kodėl“?
Neįgaliųjų eksperimentas miesto gatvėse – tai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vykdomo projekto „Be slenksčių“ dalis. Pasirodo, jog Šiaulių mieste labai daug probleminių vietų, į kurias su vežimėliu patekti neįmanoma. Pirmasis, su kuriuo angelai susidūrė tik išėję iš Savivaldybės pastato, - tai audinių parduotuvė. Nors ir šalia laiptų buvo įrengtas pandusas – nuožulni pakyla, skirta užvažiuoti vežimėliu, tačiau neteisinga kryptimi varstomos durys angelams užvėrė kelią į parduotuvę.
Nuo šio pastato akcijos grupelė pajudėjo Vasario 16-osios gatve Vilniaus gatvės link. |Pakeliui iki „Valerijono“ vaistinės kampo vaizdelis tragiškas. Nė vieno panduso nebuvo – visur laipteliai. Nusivylę angelai stabtelėjo prie kiekvienos įstaigos durų ir skambindami varpeliais klausė: „Kodėl“?

Bulvaro parduotuvės – atviros ne visiems
Angelai stebėjosi, jog bulvare esanti parduotuvė, pasivadinusi „Namų mūza“, į namus neįleidžia savo pirkėjų – prie įėjimo – laipteliai, užveriantys kelią žmonėms su vežimėliais.
Nors ir pradėjo lyti lietus, angelai kelionę tęsė. Grupelė pasiekė „Kapitono Morgano“ kavinę. Ten privažiavimas buvo įrengtas, tačiau nelygus, todėl savarankiškai įvažiuoti į vidų angelams nepavyko.
Įveikti Tilžės gatvę, kuri kertasi su bulvaru, taip pat buvo sunku. Be pagalbos angelai nuo akmeninio grindinio nuvažiuoti į gatvę negalėjo – per statu, todėl reikėjo pagalbos. Dėl prastų oro sąlygų eksperimentą teko nutraukti, tačiau ir tiek laiko pakako suprasti, jog dauguma viešų įstaigų savo klientus ar pirkėjais mato tik sveikus, vaikštančius žmones.

Sunku rasti maitinimo įstaigą
Į Šiaulius atvykę Lietuvos žmonių su negalia sąjungos nariai – angelai susidūrė ir su maitinimo problemomis, nes Šiauliuose yra mažai kavinių, pritaikytų žmonėms su vežimėliais. Organizuodami kelionę į Šiaulius, sąjungos nariai atidžiai rinkosi maitinimo įstaigą, nes pasirinkimas buvo ne toks ir didelis.
Neįgaliesiems pritaikytų kavinių yra tik didžiuosiuose prekybos centruose ir vos keletas pavienių. Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos narių, jei kurioje kavinėje ir yra įrengtas įvažiavimas ratukais, tačiau viduje nėra tualeto, pritaikyto neįgaliesiems.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė sako, kad jai nesvarbu, kur leisti pinigus. Jei nepavyksta patekti į vieną kavinę ar parduotuvę, renkasi kitą, nors tai sukelia diskomfortą.

Šiauliuose – prasta padėtis
Projektą „Be slenksčių“ Šiaulių regione vykdęs Jonas Dumša patikrino 389 objektus, iš kurių tik 162 buvo pritaikyti neįgaliesiems. Į 175 patekti visai neįmanoma, o į 52 patekti reikėjo pagalbos.
„Gerai, kad turiu stiprias rankas, tačiau ne visi turi tiek energijos, todėl ištyręs visą Vilniaus gatvę galiu pasakyti, kad dauguma vietų bulvare nėra pritaikytos neįgaliesiems. Net tose vietose, kur įrengtas pandusas, juo pasinaudoti ne visur galima. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – Šiaulių Didžvario gimnazija, į kurią įvažiavus pro duris, pasitinka krūva laiptų. Ką tai reiškia? Joks vaikinas ar mergina, kuris sėdi vežimėlyje, ten mokytis negalėtų...“ - stebisi J. Dumša.
J. Dumša sako, jog dar vieną pliūpsnį šalto vandens gavo, kai norėjo patekti į Teritorinę ligonių kasą. „Gyvenime dar neteko lankytis šioje įstaigoje, tačiau tyrimo metu pamačiau, kad ten didžiuliai statūs laiptai ir niekaip patekti negalėjau. Iš karto kreipiausi į juos su raštu, tačiau jokio atsakymo negavau iki šiol...“ - apie abejingumą neįgaliųjų problemoms kalba J. Dumša.
Pasak jo, net norint taisytis dantis reikia rinktis tuos specialistus, pas kuriuos įmanoma patekti su vežimėliais. Tas pats yra ir su notarais, advokatais . „Dauguma mąsto, jog neturi klientų, keliaujančių su ratukais, todėl ir nemato reikalo įrengti pandusą. Tačiau kaip bus tokių klientų, jei jie negali patekti į vidų?“ - sako J. Dumša.

Projektas svarbus ne tik neįgaliesiems
Pasak J. Dumšos, projekto tikslas – atkreipti dėmesį ne tik į neįgaliuosius, bet ir mamą, kuri stumia savo vaiko vežimėlį, žmogų, kuris yra nusilaužęs koją, ar turistą, kuris tempia didžiulius lagaminus ir jam sudėtinga patekti į reikiamus objektus.
„Mūsų organizacija pasakė, jog užteks kalbėti – reikia pradėti veikti. Ketiname ištirti visą Lietuvą, tačiau tam prireiks kone dešimtmečio. Šiame projekte dirba žmonės rateliuose – jie yra patys geriausi ekspertai, kurie jaučia kiekvieną slenkstį, patikrina kiekvieną nuovažą“, - sako R. Kavaliauskaitė.
„Pastebėjome ir kuriozų, kai yra įrengtas puikus privažiavimas iki objekto, o prie pat durų – keli laipteliai. Tokie neteisingi pandusai įrengiami, kaip mes sakome, ne dėl žmonių, o dėl paukštelių. Lėšos naudojamos netikslingai. Kai kur pažeidžiant statybos reglamentą, statomi net per statūs, duobėti pandusai“, - vardija R. Kavaliauskaitė.

Atviroms ir prieinamoms kavinėms bei parduotuvėms angelai dėkojo jiems nusilenkdami.
Linos ABRMAVIČIENĖS nuotr.

Skambindami varpeliais angelai prie kiekvienų laiptų kartojo: „Kodėl“?
Linos ABRMAVIČIENĖS nuotr.