Pasitarime dalyvavusi rajone gyvenanti mama atkakliai klausė, ar miesto mero siūlymai rajono gyventojams melagingai deklaruoti gyvenamąją vietą Šiauliuose yra teisėti. Valdžios abstraktūs išsisukinėjimai jai kėlė tik juoką.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Jau keleri metai besitęsiantis Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių ginčas dėl neformaliojo ugdymo mokyklų panašėja į Lietuvos derybas su Rusija dėl dujų kainų. Abi pusės vakar vykusiame viešame pasitarime nutarė kitą pirmadienį rinktis į darbo grupę ir iki lapkričio pabaigos priimti bendrą susitarimą. Kol kas atsakymo nepateikė ir teismas, kurio buvo prašoma ištirti miesto Tarybos patvirtintų įkainių teisėtumą už kitų savivaldybių vaikų neformalųjį ugdymą miesto mokyklose. Tad gabūs rajone gyvenantys vaikai ir jų tėvai ir toliau lieka nežinioje.

Tarėsi su savimi?
Vakar šauktas Šiaulių miesto tarybos narių pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Šiaulių rajono savivaldybės vadovai bei rajone gyvenantys tėvai, virto absoliučiu farsu. Po valandą trukusių miesto ir rajono savivaldybių atstovų pasisakymų, susirinkusieji politikai liko nesupratę, kodėl apskritai buvo šaukiamas toks susitikimas, nes miesto meras Justinas Sartauskas nebuvo linkęs klausytis kitų jam prieštaraujančiųjų nuomonės.
„Gerbiamas mere, jeigu pasikvietėte mus į pasitarimą, tai leiskite pasisakyti. Dabar pats su savimi pasitarėte ir viskas“, - pasitarimui baigiantis replikavo politikai, kai J. Sartauskas nenorėjo leisti pasisakyti ir kitiems dalyviams.

Principinė dvikova
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad miesto ir rajono savivaldybės dėl neformaliojo vaikų ugdymo nesutaria jau ne pirmus metus. Miesto valdžia nesutinka, kad miesto meno ir sporto mokyklose mokytųsi rajone gyvenantys vaikai, jeigu už jų ugdymą nesumokės rajono Savivaldybė. Rajono valdžia laikosi principo, kad jų biudžete tam lėšų nėra numatyta, ir piktinasi, kad miesto valdžia už rajono vaikus reikalauja sumokėti daugiau nei moka miesto gyventojai.

Priekaištavo miesto valdžiai
Pasitarime iš tribūnos kalbėjęs Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas leido suprasti, kad rajonas galbūt ir apmokėtų rajone gyvenančių vaikų ugdymą miesto meno ar sporto mokyklose, jeigu tik miesto valdžia prisidėtų prie rajone vykdomų bendrų projektų. „Mes iš savo biudžeto nutiesiame gatves, kurios įsilieja į miestą, rajone statomi jūsų vandens valymo įrenginiai ir kita infrastruktūra“, - kalbėjo rajono meras.
Pasak jo, rajone yra tik trys meno mokyklos, uždaroma daug formaliojo ugdymo mokyklų, vidurinės reformuojamos į pagrindines dėl nesurenkamo mokinių skaičiaus. Todėl šiuo metu daugiau nei 1 tūkstantis 300 rajono vaikų vidurinę priversti baigti miesto mokyklose. „Kodėl nebūtų galima neformaliojo ugdymo finansuoti iš mokinio krepšelio?“ - siūlė rajono meras.

Pateikė skaičius
Miesto atstovai argumentavo, kad mokinio krepšelio lėšų nepakanka neformaliajam ugdymui finansuoti. Didžiąją dalį suryjantis darbo užmokestis, priemonėms įsigyti lieka labai mažai, todėl Savivaldybė gana nemažai turinti pridėti iš savo biudžeto. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė pateikė skaičius: per metus vien įstaigų išlaikymui reikia 18,5 milijono litų, tėvų ir mokinio krepšelio lėšos, esą, sudaro tik pusantro milijono litų.
Su tokiais argumentais kai kurie Tarybos nariai nebuvo linkę sutikti. Pasak jų, įvairiose miesto meno ar sporto mokyklose iš kelių šimtų miestiečių mokosi tik du ar trys iš rajono atvykstantys vaikai. Tad kokį nuostolį gali padaryti tokia mažuma? Politikai replikavo, kad besiriedama valdžia rūšiuoja vaikus lyg daiktus ir slopina talentingų vaikų norą tobulėti. Kiti siūlė klausimą spręsti Savivaldybių asociacijos lygmenyje.

Siūlė pažeisti įstatymus
Daugiausia aistrų sukėlė mero J. Sartausko jau ne pirmą kartą viešai išsakyta mintis, kad rajono gyventojams reikėtų fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, tam reikalui Savivaldybė jau numatė kambarėlį bendrabutyje.
„Ar toks pasiūlymas yra legalus? Juk melagingas gyvenamosios vietos deklaravimas pažeidžia įstatymus. Ir ar deklaruoti gyvenamą vietą turėsime mes, tėvai, ar mūsų vaikai? Jeigu vaikai, ar bus užtikrinta vaikų gerovė, kaip to reikalauja Vaikų teisių gynimo tarnyba?“ - klausimus žėrė pasipiktinusi mama, tačiau J. Sartauskas prašė nesivelti į diskusijas ir net nesiteikė atsakyti.
Kitą pirmadienį turėtų rinktis iš abiejų savivaldybių administracijų sudaryta darbo grupė ir iki lapkričio pabaigos priimti bendrą susitarimą. Tačiau kol kas po tokio viešo pasitarimo atrodo, kad abi pusės ir toliau nėra linkusios viena kitai nusileisti.

Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas siūlė vaikų meninį ar sportinį ugdymą apmokėti iš mokinio krepšelio lėšų, nes rajono biudžete lėšų atseit nėra.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas viešo pasitarimo dėl neformaliojo vaikų ugdymo metu vos tik pasigirdus jo nuomonei prieštaraujančioms replikoms, skubėjo nutraukti diskusijas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.