Asta VOLKOVAITĖ

Pro Šiaulius galėjusią eiti europinę vėžę „Rail Baltica“ prasnaudusiems politikams gresia prasnausti ir Bendrojo pagalbos centro 112 regioninio padalinio steigimą Šiauliuose. Kol jį iš šiauliečių siekia paveržti Panevėžys, Šiaulių miesto politikai atrodo ir toliau miegantys.

Nors pagal Vyriausybės nutarimą Bendrojo pagalbos centro 112 regioninis padalinys turi būti steigiamas Šiauliuose, panevėžiečiai uoliai ieško argumentų, kad jis būtų steigiamas būtent Panevėžyje. Čia buvo užsakyta net speciali ekspertizė Sietyno gatvėje esančiam Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastatui, kuria norėta parodyti, kad valstybei kainuotų pigiau Bendrojo pagalbos centro 112 regioninį padalinį įkurti Panevėžyje, nei statyti naują Šiauliuose.

Ekspertų išvados buvo Šiaulių nenaudai, nes ekspertai patvirtino, jog pastatas Sietyno gatvėje yra tinkamas, o tam, kad čia būtų galima įkurdinti Bendrojo pagalbos centro 112 regioninį padalinį „tereikėtų“ 3 milijonų litų. Panevėžiečių skaičiavimais, statyboms Šiauliuose galėtų prireikti ir daugiau kaip 10 milijonų litų. Esą Panevėžyje tokiam padaliniui yra ne tik reikiami ištekliai, bet ir bazė. 

Bendrojo pagalbos centro 112 regioninio padalinio steigimą Šiauliuose garbės reikalu nepavadinsi. Jeigu taip nutiktų, kad Panevėžys iš Šiaulių perimtų Bendrojo pagalbos centro 112 regioninį padalinį, Šiauliai netektų maždaug šimto darbo vietų, sumažėtų ir įplaukos į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius mano, kad visą Šiaurės Lietuvą turėtų aptarnauti būtent Šiauliai.

„Čia matau visą potencialą. Šiauliai ir gyventojų skaičiumi pranoksta Panevėžį. Šiauliai atsidurtų vidury savo aptarnaujamos teritorijos, skirtingai nei Panevėžys. Šiauliai turi ir savo universitetą. Manau, čia, Šiauliuose, tikrai būtų galima rasti ir reikiamų darbuotojų, mokančių daug užsienio kalbų“, - kuo Šiauliai nukonkuruoja Panevėžį, vardijo komisaras. V. Urbonavičiaus nuomone, miesto politikai turėtų siekti, kad Bendrojo pagalbos centro 112 regioninis padalinys būtų steigiamas Šiauliuose.

„Mūsų politikai ne visąlaik kovojo už Šiaulius”, - apgailestavo komisaras. Jo žodžius, galėtų paliudyti faktai, kad pavyzdžiui, į Panevėžį buvo perkeltas šauktinių atrankos centras, persikėlė valstybės kontrolieriai, o muitininkai persikėlė į Panevėžį.

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė taip pat mano, kad Bendrojo pagalbos centro 112 regioninis padalinys turėtų būti steigiamas Šiauliuose. Tą ji motyvuoja ne tik darbo vietų praradimu Šiauliuose. „Pro mus eina visi keliai“, - pastebi E. Kukaitienė.

„Iš seno daikto ką nori daryk, vis tiek naujas nesigaus”, - apie panevėžiečių užmojus ugniagesiams perleistame pastate įrengti Bendrojo pagalbos centro padalinį atsiliepia Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Kęstutis Bautronis. Jis panašios nuomonės, kaip ir V. Urbonavičius.

„Dar ne viskas prarasta. Politikai didesnė indėlį turėtų įdėti. Jie turėtų labiau lobizmu užsiimti. Politinės partijos yra labai didelė jėga. Politikai turėtų pasirūpinti agitacine veikla, rinkti motyvus, rodyti dėl ko Bendrojo pagalbos centro reikia Šiaulių kraštui“, - mano K. Bautronis.

„Tas klausimas dėl Bendrojo pagalbos centro iškėlimo į Panevėžį kol kas išlieka atviras“, - „Šiaulių naujienoms“ teigė Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius. Jo žiniomis, klausimas dėl Bendrojo pagalbos centro padalinio steigimo Šiauliuose ar Panevėžyje bus sprendžiamas po to, kai Vilniuje bus paleista Bendrojo pagalbos centro įranga, o Klaipėdoje bus baigtos Bendrojo pagalbos centro padalinio statybos.

„Šiaulių naujienų“ žurnalistei neatrodė, kad Šiaulių miesto galvai Justinui Sartauskui rūpėtų Bendrojo pagalbos centro Šiauliuose steigimo klausimas. Miesto meras, sužinojęs, apie ką su juo norėtume kalbėti „dėjo“ į krūmus.

Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys, jau seniai pastebėjo, kaip dirba Šiaulių miesto politikai. A Valys bandė rūpintis europinės vėžės „Rail Baltica“ likimu Šiauliuose, bet vėliau paaiškėjo, kad ji per Šiaulius eina tik lankstinuke, kuris dalytas Šiaulių miesto savivaldybėje. Pasak A. Valiaus, politikų bandymai rūpintis, kad europinė vėžė eitų per Šiaulius kol kas taip ir liko kalbomis. Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius nuogąstauja, kad Bendrojo pagalbos centro neištiktų toks pat likimas.

„Šiauliams būtų tikras minusas. Tarp šių miestų išlieka konkurencija. Manau, kad tuštėjant mokykloms ir Šiauliuose būtų galima atrasti tuščių pastatų“, - „Šiaulių naujienoms” teigė A. Valys. Jo nuomone, kaip vienas iš galimų variantų būtų Žemaitės gatvėje esantis pastatas, kuriame seniau veikė J. Laužiko specialioji mokykla.