Romualdas BALIUTAVIČIUS

Neseniai Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pristatė Šiaulių regiono namų ūkių situacijos lyginamąją analizę. Manome, jog kai kurie pranešimo metu nuskambėję faktai bus įdomūs „Šiaulių naujienų“ skaitytojams.

„Šiauliai ir toliau išlieka ketvirta didžiausia gyventojų skaičiumi savivaldybė Lietuvoje, - teigia finansų analitikė. - Gyventojai migruoja ten, kur lengviau susirasti darbo, kur esama mokymo įtaigų. Matyt kaip tik todėl daugiausia gyventojų turi didžiųjų miestų savivaldybės“.

Per praėjusius metus Šiaulių rajone gyventojų sumažėjo 4,35 proc. ir šiuo rodikliu rajonas įsitvirtino tarp savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai. Šiaulių mieste pernai gyventojų sumažėjo 3,57 proc.

Galbūt kaltas gyventojų amžius?

O. Bložienės teigimu, šių metų pradžioje vidutinis gyventojų amžius Šiaulių mieste bei rajone buvo 39,8 metų. Taigi „vidutinis“ statistinis šiaulietis yra keturiasdešimtmetis. Daug tai ar mažai – spręsti jums. Vis dėlto amžiaus prasme demografinė situacija nepalankiausia buvo Šiaulių ir Birštono rajonuose bei Alytuje. 2011-aisiais „atjaunėjo“ tik Neringos savivaldybė, o vyriausia visuomenė gyvena rytiniuose bei pietiniuose šalies rajonuose. Belieka pridurti, jog kuo vyresni gyventojai, tuo mažiau konkurencinga darbo jėgos rinka regione.

Pernai Šiaulių miestas atsidūrė tarp „pirmaujančių“ ir pagal emigravusiųjų skaičių: iš 1000 gyventojų laimės ieškoti svetur išvyko 41. Beje, tarp šios srities lyderių buvome ir 2009-aisiais.

O kuriame Lietuvos rajone gyventojai gauna didžiausias pajamas? Kur gi tas nacionalinis „Eldoradas“?

Pasak O. Bložienės, per metus labiausiai atlyginimai išaugo Jonavos rajone (daugiau kaip 18 proc.), o labiausiai „susitraukė“ – Pagėgių ir Birštono savivaldybėse – daugiau kaip 5 proc. 2011 m. šiek tiek padidėjus vidutiniam darbo užmokesčiui, atotrūkis tarp savivaldybių padidėjo dar labiau. Metų pabaigoje tas skirtumas siekė net daugiau kaip 716 litų. Ir nors Šiaulių savivaldybė – ketvirta didžiausia Lietuvoje, vidutinis darbo užmokestis joje sudaro tik 91 proc. šalies vidurkio. Daugiausiai uždirbama didžiuosiuose miestuose bei ten, kur esama stambių pramonės įmonių, pavyzdžiui, Mažeikių ir Akmenės rajonuose.

Kalbant apie senatvės pensijas, Šiaurės Lietuvoje, įskaitant ir Šiaulius, jos yra vienos iš didžiausių. Finansų analitikės nuomone, tai lėmė anuomet stipri ir reikšminga valstybės mastu staklių, televizorių, maisto, cemento, geležinkelių ir kitų šakų pramoninė veikla.

Mažiausias senatvės pensijas pernai gavo Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės rajonų gyventojai.

O. Bložienės teigimu, 2011-aisiais registruotų bedarbių sumažėjo visose savivaldybėse. Sparčiausiai nedarbas mažėjo Klaipėdos apskrityje. Ir Šiaulių miestas čia tvarkėsi pagirtinai (nedarbas sumažėjo iki 8,1 proc.). Tačiau nederėtų pamiršti, jog esame tarp pirmaujančių savivaldybių pagal emigravusiųjų skaičių, tad visų nuopelnų priskirti vien efektyviai vietinės darbo biržos veiklai irgi nereikėtų... Didžiausias nedarbas buvo Kelmės, Akmenės ir Mažeikių rajonuose (14,5-16,9 proc.).

„Padaugėjo išduotų verslo liudijimų. Tai rodo, kad gyventojai tampa verslesni ir ieško naujų išgyvenimo formų“, - teigia prelegentė. Versliausios – Neringos bei Palangos savivaldybės, o mažiausiai verslo liudijimų išduota Pakruojo, Radviliškio ir Akmenės rajonuose. Reikia manyti ne todėl, kad jų gyventojai mažiau gabūs šioje srityje.

Per praėjusius metus šiluma Šiauliuose pabrango 5,62 centais už kilovatvalandę, vis dėlto, imant Lietuvos mastu, pagal šį rodiklį esame tik „vidutiniokai“. Daugiausia už šildymą moka Vilniaus rajono ir Neringos gyventojai, mažiausiai – gyvenantys Elektrėnuose (beveik perpus mažiau negu šiauliečiai).

O štai už šaltą vandenį gyvenantys Šiaulių rajono savivaldybėje moka daugiausiai, kartu su Neringos ir Pagėgių gyventojais. Pigiausias šaltas vanduo – sostinėje, Šalčininkų bei... Pasvalio rajone. (Matyt todėl čia tiek daug gaminančių alų).

Absoliutus lyderis – Palangos miestas. Čia vidutinio pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis skiriasi daugiau kaip 12 kartų! Kitaip tariant, gaunant 1000 litų atlyginimą „įsigudrinama“ prasiskolinti 12 tūkstančių. Skola viršija metinį darbo užmokestį! Geriausiai šiuo požiūriu laikosi Jurbarko rajonas, kur minėtas santykis – vos 0,6 karto.

„Per metus privalomus mokėjimus pradelsusių asmenų skaičius išaugo kelis kartus mažiau negu suma. Vadinasi, daugiausiai į skolas grimzta vis tie patys asmenys“, - daro išvadą O. Bložienė.

Pagal pradelstų mokėjimų atvejus 1000 gyventojų, šiauliečiai papuola į mažiausiai prasiskolinusiųjų šalies gyventojų septynetuką. O visa fizinių asmenų Lietuvoje pradelsta suma praėjusių metų gruodžio mėnesį siekė daugiau kaip 2,7 mlrd. litų. Per metus fizinių asmenų skola šalyje išaugo 51 proc.

Įdomu ir tai, kad daugiausia (33 proc.) prasiskolinama telekomunikacijų bendrovėms. Štai Pakruojyje vidutinis pradelstas mokėjimas už šio sektoriaus įmonių paslaugas viršijo 800 litų. „Minimalų darbo užmokestį viršijanti 800 litų skola už pokalbius telefonu, net jei visi jie buvo skirti darbo paieškoms, yra neatsakingai didelė“, - komentuodama pabrėžia finansų analitikė.