Deja, jūsų vaikas turi negalią. Tokie žodžiai iš medikų lūpų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Neretai tokios naujienos sukelia tėvams šoką. Baimindamiesi, kad nemokės tinkamai elgtis, bijodami, kad dėl vaiko teks ištrinti užsibrėžtus gyvenimo tikslus, tėvai ryžtasi net atsisakyti ilgai lauktos atžalos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Po operacijų berniukas grįžo į šeimą
Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė teigė, kad per pastaruosius dvejus metus keturios šeimos atsisakė vaikų dėl jų negalios. „Kankina klausimas, kodėl atsisako? Todėl, kad pamato vaiką ir išsigąsta. Jos nebežino ką daryti“, – sakė ji.
Nepavydėtinoje padėtyje visai neseniai atsidūrė ir viena šeima. Jų naujagimis gimė su didžiuliu defektu ant veido. Šoko ištikti tėvai nusprendė, kad geriausia išeitis – atsisakyti vaiko. Čia į pagalbą atskubėjo Sutrikusio vystymosi kūdikių namai.
„Labai džiaugiuosi, nes šiais metais vienam berniukui padarėme dvi labai sudėtingas plastines operacijas ir tėvai, ilgą laiko tarpą net bijoję paimti tą vaiką ant rankų, pareiškė norą pasiimti berniuką į namus. Pirmoji žinia, kad gimė toks vaikas, paskandina tėvus nežinioje. O kai tu jį pamatai sutvarkytą, kai vaikas gauna visas paslaugas, tėvai suvokia, kad tą vaiką myli, nori auginti, tiesiog jiems trūksta žinių“, – sakė A. Kardašienė.
Jos teigimu, Sutrikusio vystymosi kūdikių namai turi tikslą – kad kuo daugiau vaikų augtų ne kūdikių namuose, o šeimoje. Deja, šiuo metu įstaigoje auga net 62 vaikai. Šis skaičius kasmet didėja.
Baiminasi prarasti savo gyvenimą
Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos psichologės Ingos Drupienės teigimu, kai tėvai sužino, kad jų vaikas kažko negali daryti, kad jis yra neįgalus, juos ištinka šokas, apima baimė. „Pirmiausia tėvai susiduria su priėmimo problema. Baimė išeiti su vaikučiu į visuomenę. Baimė, kad niekas nesupras, kad nepalaikys. Pavyzdžiui, autizmu sergantys vaikai iš išorės atrodo visiškai sveiki. Tačiau jų elgesys kartais pakraupina, kaip aš sakau, visokias močiutes. Mamos pasakoja, kad sulaukia replikų autobusuose ir t. t. Tokioms šeimoms būtina padėti. Joms reikia turėti labai daug stiprybės“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė ji.
Dar viena priežastis, dėl kurios tėvai nusprendžia atsisakyti neįgalaus vaiko, – baimė prarasti savo
gyvenimą. „Mamos negali išeiti iš namų. Kuo vaikelis didesnis, kuo jam sunkiau apsitarnauti, būti be globos, tuo labiau uždarytos mamos. Nelieka socializacijos. Kam tą vaiką palikti, kur jį dėti? Skirtingai nei užsienyje, pas mus trūksta sistemos, kad būtų galima į kokį dienos centrą tą vaikutį nuvesti, palikti jį saugiai. To nėra, kad mama galėtų save realizuoti kaip moteris, kaip užaugęs žmogus, turintis savo idėjų, ne tik vaikelį, bet ir savo gyvenimą šalia to“, – įsitikinusi I. Drupienė.
Vaikas turi būti savarankiškas
Tuo metu Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Sveikatos studijų katedros vedėja doc. dr. Daiva Mockevičienė mano, kad šeimose, kuriose auga neįgalus vaikas, labai reikalingas stabilumas. Tėvai turi užsibrėžti tikslą, kad vaikas kuo anksčiau taptų savarankiškas. Savarankiškumo jausmą neįgaliai atžalai gali suteikti net vežimėlis.
„Tačiau į betkokį vežimėlį mes negalime pasodinti, jis turi atitikti vaiką. Ar jūs pavaikščiosite su per mažais arba su per dideliais batais? Kažkiek nueisite ir nutrins pūsles. Tai su vežimėliu, ar vaikštyne lygiai tas pats. Tai vaiko kojos“, – aiškino ji, pridurdama, kad vaikui labai reikalinga tėvų parama. Gydytojai jį gydo, tačiau jam reikia ne tik gydytis, bet ir išmokti gyventi.
Pagalba teikiama, bet ji išbarstyta
Norėdama, kad pasimetusių tėvų būtų kuo mažiau, nuo spalio mėnesio veikianti asociacija „Maži žingsneliai“ antradienį Šiauliuose organizavo forumą „Mažais žingsneliais laimingos vaikystės link“. „Kreipėmės į vicemerę, iškeldami tokią problemą, kad mamos, pradėdamos auginti neįgalų vaiką, nelabai turi bendros informacijos, kokių paslaugų gali gauti, kur kokios paslaugos yra siūlomos. Nusprendėme organizuoti tą forumą tam, kad suvoktumėme situaciją Šiaulių mieste“, – aiškino asociacijos „Maži žingsneliai“ pirmininkė Živilė Kulėšė.
Renginio metu paaiškėjo, kad pagalbos ranką Šiauliuose gali ištiesti tikrai nemažai įstaigų, tačiau apie jas dažna šeima, auginanti neįgalų vaiką, nieko nežino. Maža to, ta pagalba nėra jungiama į vieną sistemą. „Mes dirbame kažkaip pavieniui. Medikai, pedagogai, dar kažkas. Bet pajungti visko neišeina. Vaikas nuo gimimo auga namuose, po to pas medikus, po to išeina į darželį. Ir čia viskas nutrūksta. Švietimas ir medikai kažkaip toje vietoje nesusikalba“, – teigė psichologė I. Drupienė.
