Praėjusį penktadienį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) organizavo išvažiuojamąjį posėdį Šiauliuose, į kurį pakvietė regiono ir gimnazijų televizijų bei radijo paslaugų teikėjus. Tai buvo ne pirmasis TOKS komisijos posėdis, nes pastaruoju metu pripažįstama, kad dėl pasaulinių įvykių susiduriama su ypatingomis informacijos sklaidos problemomis: propaganda, dezinformacija ir pan.
Ingos KAIRYTĖS montažas

Paula ALKSNĖ

Tikslas – susipažinti su regionine žiniasklaida
LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sakė, kad komisijos posėdžio tikslas – susipažinti su regiono radijo ir televizijų darbu ir ypač tuo, kokia ir kaip yra pateikiama informacija žiūrovams ir klausytojams.
Tam pritarė ir komisijos narė Liudvika Pociūnienė, kuri teigė, kad šiuo metu labai svarbios darosi regioninės televizijos ir radijo stotys, kurios operatyviai pasiekdamos savo regiono klausytojus ir žiūrovus greičiau gali tapti alternatyva įvairiems tendencingiems kanalams, juolab kad ir „nacionalinis kanalas šiandien išvis yra labai mažai žiūrimas“.
Ir LRTK pirmininko pavaduotojas Jonas Korenka pripažino, kad komisija praktiškai neturi priemonių paveikti televizijos ir radijo stotis baudomis, tad ruošiamasi tokius išvažiuojamuosius posėdžius organizuoti ir toliau.

Žiniasklaidos poveikis – didžiulis
L. Pociūnienės teigimu, Estijoje rengiamos gyventojų apklausos parodė, žiniasklaida tikrai daro didžiulę įtaką. Netgi tiems žmonėms, kurie kritiškai vertina gaunamą informaciją.
Komisijos narys K. Petrauskis paaiškino, kad Estijos gyventojams buvo užduoti 5 klausimai: ar jie domisi įvykiais, ar sekė naujienas apie Estijoje vykusią Dainų šventę, ar domisi aktualijomis apie Ukrainą, kokius informacijos kanalus renkasi. Taip pat buvo paprašyta išsakyti savo nuomonę apie Malaizijos lėktuvo numušimą.
„Pasirodė, kad estai, gaunantys informaciją iš Estijos televizijos ir radijo žinių, teigė, kad galbūt šios katastrofos kaltininkai separatistai arba Rusijos vyriausybė. Tuo tarpu estai rusakalbiai pateikė visiškai kitokį atsakymą – esą tai Ukrainos vyriausybės kaltė arba JAV, nes ši žmonių grupė informaciją gavo iš rusiškų informacijos kanalų“, – sakė K. Petrauskis.

Propaganda – visose laidose
„Yra toks vienas įdomus dalykas, kad kai sakoma – aš žinių nežiūriu, dokumentikos nežiūriu – aš koncertą pasižiūriu, įdomias laidas, o ten propagandos nėra. Deja, ir ten yra“, – teigė kitas komisijos narys M. Martišius.
Pasak jo, konkrečiai šnekant apie šį laikotarpį, galima teigti, kad praktiškai visose laidose yra propagandos. Propagandos skleidėjai specialiai ištiria ir žino, kurios laidos yra populiariausios ir skleidžia jose tam tikrą informaciją. M. Martišius blogos informacijos sklaidą palygino su alkoholizmu – visuomenė žino, kad tai nėra gerai, bet neturi užtektinai valios imtis ryžtingesnių priemonių, kad to nebebūtų.
K. Petrauskis pastebėjo, kad Europos Sąjungoje (ES) apskritai rusiški kanalai neturėtų būti rodomi, nes jokio susitarimo tarp ES ir Rusijos pagal Europos konvenciją nėra. Tačiau esą Rusija apeina konvenciją ir sukuria įmones, kurios virtualiai yra registruotos, kuriose dirba vienas ar du žmonės, bet jų rasti neįmanoma. Pasak jo, per vienerius metus tokios įmonės iš Lietuvos rinkos ištraukia apie 8 mln. litų ir skleidžia propagandą. Vietoj to tokiais pinigais būtų galima remti regioninę žiniasklaidą, gerinti informacinių pranešimų kokybę.

Būtinos įstatymų pataisos
LRTK pirmininkas E. Vaitekūnas pripažino, kad pastaruoju metu susidariusi situacija yra nelaukta, netikėta, nes dar nebuvo precendento dėl draudžiamos informacijos skleidimo, karo kurstymo, dezinformacijos, raginimo susidoroti su grupe žmonių ir pan. „Dabar ne tik mes matome komisijos įrankių trūkumą“, – sako E. Vaitekūnas.
Tad esą reikia įstatymų pataisų, nes, pavyzdžiui, retransliuotojas vis dar apibrėžiamas kaip esantis Lietuvos jurisdikcijoje ir teikiantis paslaugas, o reikėtų apibrėžti, kaip teikiantįjį retransliavimo paslaugas Lietuvoje. Be to, komisija šiuo metu negali tiesiogiai perduoti pažeidėjo bylos į teismą, o pirmiausia turi kreiptis į policiją.
„Štai nustatomas pažeidimas ir turime turėti ekspertų išvadas, o įstatyme parašyta, kad tokias išvadas teikia kompetentinga institucija. Tai yra, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba? Kodėl mums jos reikia? Mes patys galime padaryti išvadas ir tai yra numatyta“, – sakė E. Vaitekūnas.