Vakar dalyje Lietuvos švietimo įstaigų prasidėjo neterminuotas streikas. Iš savivaldybių gautais duomenimis, streikas vyksta 15 šalies savivaldybių. Streikuoja 30 švietimo įstaigų - 21 bendrojo ugdymo, 7 ikimokyklinio ugdymo ir 2 neformaliojo vaikų švietimo. O trečiadienį prie Vyriausybės rengiamas mitingas, kuriame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) sieks atkreipti visuomenės dėmesį į problemas švietimo sistemoje. Iš viso mitinguoti ketina apie 120 mokyklų. Planuojama, kad prie mitingo prisijungs apie šešis tūkstančius pedagogų. Tuo metu mokyklose pamokos nevyks.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Švietimo darbuotojų nuomonės išsiskiria
Mitinge bus reikalaujama didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems biudžetinio sektoriaus - švietimo, socialinių paslaugų, medicinos įstaigų, bibliotekos darbuotojams, darbo užmokestį susieti su bendrais įmonės veiklos rezultatais, didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį - jis turi sudaryti 60 proc. vidutinio šalies užmokesčio, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams iki 400 litų už vaiką, grąžinti vaiko pinigus nepasiturinčioms šeimoms iki vaikui sukaks 18 m., didinti nedarbo draudimo išmoką ir jos mokėjimo trukmę, nekeisti ir nepriimti naujų darbo įstatymų, kol tam nepritars Trišalė taryba, taip pat liberalizuoti ES šalyse ir pasaulyje pripažintą darbuotojų teisę streikuoti. Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą mitingui iki 1000 žmonių.
Šiaulių Centro pradinės mokyklos mokytojos, profesinės sąjungos pirmininkės Kristinos Vaitiekūnienės teigimu, mitingas reikalingas, nes kol kas darbo grupėje nepasiekta jokių rezultatų.
„Viešoje erdvėje traktuojama, kad bandoma susitarti. Sakoma, kad mokytojams 5 proc. bus keliami atlyginimai. O iš tiesų keliami ne atlyginimai, bet koeficientas, tai reiškia, kad mokytojams algos padidės tik 7 litais. Kol nebus sudaryta konkreti derybinė sutartis ir nebus paaiškinta, kaip, kada ir kokiais būdais bus vykdomos derybos, tol toliau vyks tiesiog pasikalbėjimai ir manipuliacija žodžiais“, - sako K. Vaitiekūnienė.
Paklausta, ką mano apie kitų profsąjungos atstovų poziciją nestreikuoti, mitinge nedalyvauti ir laukti, kol bus pasirašyta kolektyvinė sutartis, profesinės sąjungos atstovė atsakė, kad kolegų poziciją gerbia, tačiau prašo, jog ir jie gerbtų pedagogų pasirinktą kelią būtent tokiu būdu išsakyti savo pilietišką nuomonę.

Profesinėms sąjungoms trūksta vieningumo
Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktorius Edmundas Valuckas sako, jog profesinėms darbo sąjungoms trūksta vieningumo.
„Idėjai organizuoti mitingą nepritariu ir pats jame nedalyvausiu. Mano nuomone, viena didžiausių bėdų Lietuvoje yra ta, kad mūsų šalies švietimui atstovauja šešios profsąjungos. Vienos sako mitingo reikia, kitos – ne. Kol nebūsime vieningi, kol profsąjungos nesugebės tarpusavyje susitarti, tol jokie mitingai ir streikai didelio rezultato neduos“, - pabrėžia E. Valuckas.
Mokyklos direktorius pastebi, kad dėlto kenčia ugdymo procesas, tačiau prasitaria, kad mažieji dėl to pernelyg neliūdi: „Mokiniai maži, todėl jie džiaugiasi, jog mokykloje pamokos nevyks. Tai labiau turėtų rūpėti tėveliams, tačiau kol kas iš jų neigiamų atsiliepimų nesulaukta.“
Tuo tarpu Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė akcentuoja, kad kol visos šalies profesinės sąjungos derasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl visų mokytojų problemų, jokių streikų ir mitingų organizuoti nereikėtų. Jos teigimu kviečiant mokytojus streikuoti ir mitinguoti, skaldoma pedagogų bendruomenė.
„Kai vyksta derybos, visų kitų spaudimo veiksmų (mitingų, streikų, piketų ir kt. akcijų) normalios profesinės sąjungos nevykdo, nes šie veiksmai bus reikalingi, kai derybos nutrūks arba nepavyks pasiekti rezultatų. Gaila, kad lietuviai ne tik nestoja į profesines sąjungas, bet ir nesidomi įstatymais, nesupranta profesinių sąjungų veiklos sudėtingumo ir vis dar įsivaizduoja, kad pakanka tik susirinkus pašūkauti ar pastreikuoti, - ir visi norai išsipildys“, - išskiria R. Jasmontienė.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad mažėjant mokinių finansavimas švietimui didėja. 2015 m. valstybės lėšos švietimui išaugs 47 mln. Lt.
Nuo sausio 1 d. 10 proc., arba apie 200 litų padidės mažiausiai uždirbančių – darželių auklėtojų – atlyginimai. Tam iš valstybės biudžeto skiriama per 30 mln. Lt.
2014 m. po kelerių metų pertraukos pradėjo didėti ir mokinio krepšelis, iš kurio mokami atlyginimai mokytojams. Pedagogų algoms skiriama 94 proc. mokinio krepšelio lėšų.