Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Dizaineris tribūnos nepasiekė
Ramybę Tarybos posėdžių salėje vakar nutraukė pro duris įžengęs dizaineris V. Puronas. „Sveiki, žvaigžde“, – labinosi kai kurie valdžios atstovai. Atrodė, kad V. Puronas visai nenusiteikęs juokauti – iš savo lagaminėlio ištraukė pluoštą dokumentų ir pareiškė, kad nori pasisakyti posėdžio pabaigoje.
Pasimetę Tarybos nariai svarstė ką daryti. Juk klausimas visiškai nesusijęs su darbotvarke, o V. Puronas – ne Tarybos narys.
„Kadangi esu nuodugniai ištyrinėjęs Šiaulių miesto savivaldos istoriją, galiu pasakyti, kad nuo Sąjūdžio laikų Tarybos posėdžių metu žmonės, kurie nėra Tarybos nariai ir prašo pasisakyti ne darbotvarkėje esančių klausimų turiniu, negalėdavo to padaryti“, – pastebėjimą išsakė Tarybos narys Arūnas Gumuliauskas ir patarė V. Puronui netapti politinių žaidimų įrankiu, kuris politikų greitai pamirštamas ir numetamas. Esą savo nuomonę ir pečius užgriuvusias problemas kur kas išsamiau galėtų pristatyti komitetuose.
Šią mintį palaikė Šiaulių miesto meras teigdamas, kad suteikę žodį dizaineriui pažeistų Tarybos reglamentą, taigi būtų sukurtas precendentas, kurio vėliau tektų laikytis. Tarybos nariai išgirdo šias pastabas ir pasisakymo teisės V. Puronui nesuteikė.

Yra dokumentai ar nėra?
Žiniasklaidos dėmesio centre pastaruoju metu besisukančiam V. Puronui toks sprendimas pasirodė netinkamas: „Norėjau pasisakyti tik 5, atsiprašau, 7 minutes. Specialiai stebėjau, kiek laiko vyko svarstymas, ar man leisti pasisakyti, ar ne. Žinote, per tą laiką tikrai būčiau išsakęs, ką norėjau“, – teigė jis ir tuoj pat informavo, kad jam ramybės neduoda vos keli klausimai.
Pirmasis – istorija dėl nelegalių suoliukų atsiradimo mieste. „Štai tie „nelegalūs“ suoliukai, o štai – Savivaldybės darbuotojos Rasos Budrytės parašas“, – pirštu į dokumentus bedė V. Puronas.
Antrasis klausimas susijęs su „Penktuoju kėliniu“, kuris prie Šiaulių arenos iškilo 2011 metų pradžioje. „Jis irgi yra „nelegalus“. Bet žiūrėkite, čia Miesto įvaizdžio komisijos protokolas, štai sprendiniai, kad jis gali stovėti, bet gali būti pakeistas“, – tikino dizaineris ir pridūrė, kad šitaip kalba ne jis, o popieriai.
Miesto mero nuomone, garbus dizaineris pasidavė emocijoms. „Jei būtumėte atidžiai pažiūrėję, matytumėte, kad tie jums rodyti dokumentai nėra leidimai“, – sakė jis. A. Visocko nuomone, šiuo metu yra išpūstas didžiulis burbulas, kurio net neturėtų būti. Esą nekalbama apie tai, kad visus mieste esančius V. Purono akcentus reikėtų nugriauti – juos norima legalizuoti. „Teko iš žiniasklaidos girdėti, kad šie meniniai akcentai priklauso bendrovei „Elga“. Tai gal padovanos bent kelis miestui“, – sakė meras ir patikino, kad tada nebekiltų problemų dėl legalizavimo. Be to, ne meras spręs, kaip reikės elgtis su V. Purono kūryba, o Miesto įvaizdžio komisija. Asmenine A. Visocko nuomone, turėtų nelikti „Penktojo kėlinio“.

Užkliuvo Didždvario gimnazija
Dar didesnė sumaištis kilo perėjus prie darbotvarkės klausimų tvirtinimo ir nagrinėjimo. Tarybos nariai niekaip nesusitarė su savo sąžinės balsu, gali ar negali balsuoti vienu ar kitu klausimu, ar taip supainios, ar nesupainios interesus. Neaišku buvo ir tai, ar daugumai Tarybos narių nusišalinus nuo balsavimo liks kvorumas. Taip sekė pertrauka po pertraukos, kol galiausiai mero kantrybė išseko: „Pertrauka neskelbiama“. Nepaisant to, kai kurie Tarybos nariai leido sau palikti posėdžių salę. „Turite 5 minutes“, – nusileido meras.
Po šio pertraukų maratono Tarybos nariai galiausiai pradėjo nagrinėti pirmąjį darbotvarkės klausimą dėl 2015 metų Privatizavimo fondo sąmatos keitimo. Sprendimo projekte buvo numatyta didinti Privatizavimo fondo pajamas per 185 tūkst. eurų ir juos išskirstyti atitinkamoms priemonėms vykdyti. „Šitos papildomai išskirstytos Privatizavimo fondo pajamos jau yra gautos privatizavus atitinkamą objektą“, – sakė Finansų skyriaus atstovė Irmina Volskienė.
Viena iš didesnių priemonių, kuri ir sukėlė diskusijų bangą – mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvių remontas. Tam buvo numatyta atseikėti per 144 tūkst. eurų. Visi pritarė, kad darželių atranka padaryta teisingai, tačiau dėl mokyklų kai kurie nebuvo tikri.
„Šiuo atveju nebuvo išnagrinėta, kokioms mokykloms labiausiai reikia valgyklų remonto. Juk yra ir Gegužių mokykla, ir Ragainės mokykla, ir kitos, kurios taip pat prašė pinigų, bet nebuvo noro pažiūrėti, kokia ten situacija. Kažkodėl visos lėšos paskirtos tik vienai mokyklai – Didždvario gimnazijai“, – opozicinių frakcijų nuomonę dėstė buvęs meras Justinas Sartauskas.

Be remonto nuo 1972 m.
Šalia stovėjęs ir eksmero pasisakymą žiniasklaidai išgirdęs Tarybos narys Gintautas Lukošaitis neištvėrė: „Noriu iš aš pasisakyti!“ Jis tikino, kad pats visai neseniai apsilankė Didždvario gimnazijoje ir buvo apšalęs – esą tokio apleistumo ir „nugyvenimo“ dar nė vienoje mokykloje nebuvo matęs.
„Man labai keista, kad tokio aukšto lygio gimnazijoje, į kurią atvyksta užsieniečiai, nuo 1972 metų nedarytas joks kapitalinis remontas. Katastrofa! Juk tai yra istorinė mokykla, kuri niekada neišnyks. Yra pavyzdžių, kad į kai kurias mokyklas buvo sukišti dideli pinigai renovacijai ir tos mokyklos dėl mokinių trūkumo užsidarė. Šita mokykla niekada neužsidarys“, – sakė G. Lukošaitis.
Kad jokių išskirtinių teisių šiai gimnazijai nebuvo suteikta kalbėjo ir miesto meras. A. Visockas patikino, kad tai – tęstinis projektas. Buvęs Administracijos direktorius Algimantas Beinoravičius esą buvo pasirašęs raštus, kuriuose prižadėta, jog gimnazijai bus atrasta lėšų.