Dauguma Europos šalių intensyviai investuoja į švietimo sektorių ir švietimo reformas siekdamos, kad valstybės išlaidos švietimui būtų efektyvios, tikslingos, užtikrintų aukštesnę ugdymo kokybę bei geresnį sistemos veikimą. Lietuvos Vyriausybė taip pat įsipareigojo vykdyti būtinas švietimo reformas ir gerinti ugdymo kokybę, tačiau kol kas konkrečių rezultatų nematyti. Lietuvos švietimo atstovai nerimauja, kad viskas liks tik pažadais.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Panašu, kad diskusijos ir ginčai dėl naujojo Darbo kodekso pasiekė piką. Kaip teigiama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko A. Černiausko, vakar paskelbtame komentare, sąjungoms, atstovaujančioms darbo žmonėms, nusibodo Vyriausybės mėginimai „susidoroti“. Esą pirma Vyriausybės aiškino, kad DK negalima derinti ilgai, vėliau teigė, kad profesinės sąjungos priešinasi tam, ko nežino. Po to kalbėjo, kad Lietuva yra labai atsilikusi darbo santykių reglamentavimu ir net įvairios Europos institucijos kritikuoja Lietuvą bei ragina keistis. Galiausiai išsitraukė paskutinį kozirį ir profsąjungoms rėžė, kad šios atstovauja mažumai. Profesinių sąjungų vadovai nepasikentę sako, kad tokie nelogiški Vyriausybės „žaidimai“ mirtinai įgriso, todėl yra pasiryžę piketuoti.

Neištesi savo pažadų
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius „Šiaulių naujienoms“ teigia, kad praėjusių metų vasarą su valdžios atstovais buvo sutarta, kad reikia vykdyti radikalius pakeitimus švietimo sistemoje, nes kokybė ir mokslo sąlygos prastėja. Visi sutiko, kad reikia identifikuoti problemas ir numatyti sprendimo kelius.
Tam tikslui buvo sukurta darbo grupė, kurioje dirbo kelių ministerijų ir pedagogų profesinių sąjungų atstovai. Susitikimų, diskusijų metu darbo grupė sutarė, kad turi būti tobulinama ugdymo finansavimo metodika. Valdžios atstovai tam pritarė ir pažadėjo ieškoti papildomų lėšų.
Tačiau pažvelgus į Lietuvos finansinio stabilumo programą, matyti, kad Vyriausybė yra numačiusi finansavimą švietimui ne didinti, bet mažinti. Pavyzdžiui, tam, kad švietimo sistema normaliai funkcionuotų jai reikėtų skirti ne mažiau kaip 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu jis siekia 4,7 proc. ir kiekvienais metais procentas mažėja. Prognozuojama, kad 2020 m. jis sieks tik 3,7 proc.
„Darome išvadą, kad Vyriausybės įsipareigojimai liks pažadų lygmenyje. O kiekvienais metais problemų dėl finansavimo, darbo apmokėjimo, darbuotojų skaičiaus daugės. Mokslo kokybė, motyvacija, darbo sąlygos taip pat leisis kreive žemyn. Svarbiausia, kad atsiras didesnis nepasitikėjimas valdžia, jos pažadais“, – pesimistiškai teigia A. Jurgelevičius.

Pradėtos reformos nebus įgyvendintos
Kovą veiklą baigusi darbo grupė sutarė, kad finansavimas ugdymo procesui turi būti skaičiuojamas ne mokiniui, o klasei – t. y. mokinio krepšelį turėtų keisti klasės krepšelis. Buvo numatyta tokį eksperimentą pradėti nuo šių metų rugsėjo pirmosios dienos ir 2016 m. pakeisti finansavimo sistemą. Tačiau profesinės sąjungos pirmininko nuomone, ši reforma nebus įgyvendinta.
„Manome, kad numatytas projektas bus tik dabartinių pinigų kitas perskirstymo būdas. T. y. problemos sistemoje liks, tik jos bus perkeltos iš vienos mokyklos į kitą. Be to, išgirdau, kad dabar planuojama reformą įgyvendinti 2017 m. O tuomet bus kita Vyriausybė ir tikriausiai taip viskas pasibaigs“, – svarsto profsąjungų atstovas.
Pesimistinę ateitį jis prognozuoja ir pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą. Nors įkurtas fondas, iš kurio sumokamos visos kompensacijos išeinantiems pedagogams, gali būti, kad ateityje fondo nebeliks.
„Pradėjus vykdyti šią priemonę paaiškėjo, kad norinčių išeiti yra 60 proc. daugiau, nei tam skirta pinigų. Jeigu greitai tų pinigų neatsiras, net neabejoju, jog į pensiją norintiems išeiti pedagogams kompensacijos nebebus skiriamos“, – prognozuoja jis.
Dėl to A. Jurgelevičius sako, kad mokytojai neatmeta galimybės išeiti į gatves. Esą 2008 m. situacija buvo analogiška dabartinei. Viskas pasikeitė tik pedagogams pradėjus streikuoti. Tik tuomet Vyriausybės vadovams atsirado galimybių ir noro ką nors keisti.

Nerimauja dėl siūlomų DK pataisų
Be to, mokytojų laukia ir kiti nemalonūs siurprizai. Naujojo socialinio modelio Darbo kodekso projekte mokytojams siūloma atimti pailgintas atostogas, pailginti darbo savaitę, įteisinti terminuotas sutartis, nemokamai dirbti viršvalandžius. Ir visa tai vyksta Lietuvai net neturint švietimo ir mokslo ministro.
„Siūlomos Darbo kodekso pataisos sumažins pedagogų socialines garantijas. Problemos, kurias ten bandoma spręsti, labiau skiriamos aukštajam mokslui, ne bendrojo lavinimo mokyklinei sistemai. Švietimo sistemoje bandoma įteisinti laukinius santykius kaip versle“, – piktinasi profesinių sąjungų pirmininkas.
Vis dėlto pirmininkas prasitaria, kad dėl kai kurių nuostatų jau pavyko susitarti. Pavyzdžiui, sutarta netaikyti terminuotų sutarčių, tačiau DK rengėjai nesutiko pakeisti nuostatos dėl sutrumpintų atostogų. Dėl jų siūloma susitarti sudarant kolektyvines sutartis.
„Švietimo darbuotojai tampa atstumtaisiais. Pensininkams, valstybės karo tarnyboms pinigai skiriami, o prioriteto švietimui nėra. Politikai turėtų aiškiai pasakyti, kad švietimas jiems yra antraeilė sfera, o ne kartoti mantrą, kad vykdo Vyriausybės programą“, – rekomenduoja A. Jurgelevičius.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė sako, kad pedagogai labiausiai baiminasi dėl siūlomų pakeitimų Darbo kodekso projekte.
„Mes nesutinkame su darbo savaitės ilginimu. Mokytojai ir taip susiduria su padidintu emociniu krūviu ir persidirba. Pedagogai paversti visų profesijų meistrais: jie turi būti ir medikais, ir policininkais, ir psichologais“, – išskiria J. Voloskevičienė.
Ji pastebi, kad Vyriausybė mokytojo profesiją nuvertina, nes pirmiausia skiria neadekvatų atlyginimą pedagogų nuveiktam darbui.
Sako, kad pasitikėjimas mokslu nedidės tol, kol Seimo nariai nesiliaus nepagarbiai kalbėti apie mokyklą, neskirs pakankamai dėmesio švietimo problemoms spręsti ir, užuot mažinę finansavimą švietimui, jį didins.

Švietimas nebėra šalies prioritetas
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas pritaria minčiai, kad padėtis švietimo sistemoje darosi grėsminga.
„Viskam reikalingi pinigai, nė viena reforma nevyksta be lėšų. Šiuo metu susiduriame su faktu, kad praktiškai nėra kam jų įgyvendinti. Vyriausybės pozicija dviprasmiška: jeigu anksčiau žadėjo, kad 2016 m. bus skiriamas didesnis dėmesys Lietuvos švietimui, jog pedagogų darbo užmokesčiai augs, tai dabar matyti visiškai priešinga pozicija. Finansinio stabilumo programoje numatoma ženkliai sumažinti švietimui reikalingų lėšų sumą iki 2020 m.“, – sako E. Jesinas.
Jis aiškina, kad aptarti situaciją su Vyriausybės atstovu, finansų ministru ir gauti kažkokių pagrindimų nepavyksta. Lietuva nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų Europos Sąjungos kontekste. O dėl finansavimo mažinimo mokytojai ne tik gauna mažesnius atlyginimus, bet dėl to nukenčia ir ugdymo kokybė.
Šiuo metu mes „lyderiaujame“ Europos švietimo sistemoje. Jeigu anksčiau džiaugiamės, kad lenkiame rumunus, bulgarus, tai šiuo metu šios šalys mus pralenkia. Mes praktiškai pagal visus rodiklius esame paskutinėje vietoje.
„Švietimo sistema serga, o valstybė niekaip nedrįsta sau pripažinti, kad Lietuvos švietimas seniai nebėra šalies prioritetu. Į švietimą žiūrima kaip į ūkio subjektą, iš kurio laukiama naudos, realių dividendų, nesuvokiama, kad tai yra gyvi žmonės, investicijos į protą“, – piktinasi Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas.
Jis taip pat prasitaria, kad jeigu ir toliau nebus vystomas socialinis dialogas ir neskiriamas pakankamas dėmesys švietimo sistemai, bus organizuojamos socialinio protesto akcijos.
„Iki šiol kantriai derėjomės, dalyvaudami darbo grupės organizuotuose susitikimuose teikėme siūlymus, bet viskas remiasi į finansavimą. Valdžios atstovai turi suprasti, kad pinigai investuoti į švietimą grįžtų dešimteriopai. Padėtų sukurti naujas darbo vietas, darytų įtaką BVP augimui, padėtų sureguliuoti emigracijos ir imigracijos srautus, pritrauktų intelektinį potencialą į darbo rinką“, – priežastis, kodėl Vyriausybė turėtų teikti didesnį dėmesį švietimui vardija E. Jesinas.

Švietimo profsąjungos atstovai kalba, kad padėtis švietimo sistemoje darosi grėsminga.
Artūro STAPONKAUS nuotr.