Dalis Šiaulių universiteto tarybos narių tik vakar susirinkę į posėdį sužinojo nebeturintys jokios realios valdžios.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vakar į eilinį posėdį susirinkusi Šiaulių universiteto taryba ruošėsi svarstyti tris klausimus, tačiau jau svarstant pirmąjį paaiškėjo, kad taryba liko ant ledo – neteko praktiškai visų valdymo funkcijų. Kaip ir visų Lietuvos aukštųjų mokyklų tarybos, nes 2011 metų gruodžio 22 dieną Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos aukštųjų mokyklų Tarybos ir Senato funkcijų pasiskirstymas, studentų rotacija, bendrasis priėmimas, valstybės biudžeto lėšų skyrimas nevalstybinėms aukštosioms mokykloms neatitinka Konstitucijos ir turi būti keičiamos Seimo.
Kaip teigė su Konstitucinio Teismo sprendimu Šiaulių universiteto tarybos narius supažindinusi universiteto atstovė Sonata Rimdeikienė, iš septyniolikos tarybos funkcijų tik dvi neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai: dvyliktoji, kuri teigia, kad „užtikrina universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju ir t. t.“, bei keturioliktoji - „rūpinasi stipendijų fondo kūrimu gabiausiems studentams“.
Universiteto taryba jau nebegali nepriimti svarbiausių finansinių, ūkinių, strateginių, personalinių ir kitų sprendimų. Kadangi Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujant Konstitucijai ir dalį universitetų senato, kito kolegialaus valdymo organo, funkcijų, kol Seime nebus patvirtintos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos (beveik trečdalio įstatymo!), tol universitete sprendimus galės priiminėti tik vienas rektorius kaip valstybinės įstaigos vadovas.
Beje, rektorių, išrinktų prieš Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimą, to paties Konstitucinio Teismo sprendimu įgaliojimai lieka iki pat kadencijos pabaigos.
Taigi vakarykščiame – jau aštuntajame – posėdyje išsiaiškinus, kad dėl kitų darbotvarkės klausimų nebus galima priimti sprendimų, ir pasveikinus rektorių Vidą Laurušką, Konstitucinio teismo sprendimu teisėtai einant pareigas, tarybos nariai išklausė ir aptarė dvi informacijas – dėl universiteto mokslo centrų ir tikslinio studijų programų finansavimo. Nors kaip tik šie du klausimai buvo gan kontroversiški ir reikalavo sprendimų.
