Atskilusi medžio dalis jau bala žino kiek laiko pavojingai ramsto pastato Dvaro gatvėje sieną, o Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, panašu, tik dabar žada imtis reikiamų priemonių...
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Žodis „sponsorius” į mūsų žodinę apyvartą atėjo kartu su „perestroika“. Kai vieną kartą į aikštę išbėgo vienuolika futbolininkų, ant marškinėlių užsirašę nei šį, nei tą, nei savo pavardes, nei klubo pavadinimą, rungtynių komentatorius teikėsi paaiškinti, esą tai sponsorius! Vakarietiškai skambantis terminas žadino fantaziją: kas gi tas sponsorius? Su kuo jis valgomas? Vėliau sugalvojome patriotiškesnį naujadarą – rėmėjas. Ir tapo viskas aišku: tas, kuris ramsto! Pavyzdžiui, naujametinę naktį girtas benamis parėmė banko tvorą ir jis jau to banko rėmėjas–sponsorius!

Dabar, kai ligi galo išsiaiškinome reikšmingą be galo termino „rėmėjas” reikšmę, žygiuokime toliau.

Pernai per Šiaulius prapūtęs vietinės reikšmės uraganėlis išklibino ir nulaužė Dvaro gatvėje 76, buvusio sovietinio karinio komisariato kieme augusį keliakamienį medį, tiksliau - vieną jo dalį. Virsdamas medis šakomis atsirėmė į pastato sieną ir jį parėmė. Susigraudino čia šeimininkaujantieji padeda bei juos remia!

Patriukšmavo vien tik spauda, esą papūtus didesniam vėjui medis dar ims ir nugrius, prispaus automobilį arba prošal kėblinantį pėsčiąjį, todėl Miesto viešosios tvarkos skyriui reikia imtis kuo skubiausių priemonių tvarkai įvesti, bet...

Bet centro varnos kranksėjo, kad teritorija (kiemas) priklauso ne miestui, todėl Savivaldybės padaliniui nėra ko čia persistengti. Jų oponentės parko varnos prieštaravo, esą priemonių labai norėta imtis, bet speciali technika per ankštą „tunelį”, it pro pelės urvą, nesugebėjusi prasiskverbti į kiemą... O nuo kariškių sklido ledinė ramybė.

Bėgo mėnesiai, o medis ir toliau sponsoriavo – rėmė pastato šoną – kaip čia buvęs. Neatsiejama urbanistinio peizažo dalis. Visi prošal vaikščiojantys bei važinėjantys su tuo apsiprato, kad net pradėjo nebepastebėti pavojingai pasvirusio rėmėjo, nežiūrint to, kad lietuviškasis audrų ir vėjų sezonas – pačiame įkarštyje...

„Nueisime pasižiūrėti, kieno teritorijoje tas medis, ir kas turėtų juo rūpintis - išgirdusi naujieną dalykiškai pradėjo vyriausioji specialistė Valdonė Kaminskienė. - Jeigu tai miesto teritorija, turi būti daroma pagal Miesto infrastruktūros skyriaus užsakymą, o jeigu yra savininkas – medžiu turi rūpintis jis. Jeigu pastatas parduodamas, jis greičiausiai yra Turto banko žinioje - pirmiausia reikia apžiūrėti.”

O paskui dar pridūrė: „Kiekvieno kiemo mes nematome. Laikraščiai? Nėra kada jų skaityti... Medis negriūna, atsirėmęs, nors estetinis vaizdas prastas. Taip, dėl vaizdo taip neturėtų būti, o dėl keliamo pavojaus – pusė ant pusės.”

Jeigu pūstelėjus vėjeliui medis ims ir nugrius? Ar vyriausioji specialistė pasirašytų raštą, jog prisiima visą atsakomybę už galimas pasekmes?

„Atsakys tas, kam priklauso (teritorija)”,  - patikino miesto tvarkdarė, nenorėdama prisiimti nė pusės atsakomybės bei žadėdama raštu įpareigoti Turto banką imtis priemonių ir medį-rėmėją pašalinti. Girdi, rašyti straipsnius yra vienas dalykas, o „privesti prie tvarkos“ - kitas. Va, kaip.

Pasak kinų, pagal kurių horoskopą šie metai vadinami Juodojo Drakono metais, turi pildytis visos geros svajonės. Belieka tikėtis, kad vyriausioji specialistė Valdonė Kaminskienė pilna šitokių svajonių - kaip efektyviai tvarkytis mieste. Ir viena iš jų – pašalinti medį rėmėją Dvaro gatvės kieme. Pagaliau - čia ne Cheopso piramidę pastatyti.

O jeigu ne? Jeigu ne – teks dar kartą priminti, kad Viešosios tvarkos skyrius privalo rūpintis viešąja tvarka, raginti apsileidėlius ir priminti pamiršusiems. Net jeigu prisieitų tam panaudoti visą Drakono mėgstamą ugninių priemonių arsenalą, įskaitant ir aitriųjų paprikų klizmą.


 
Straipsnių peržiūros
94291966
Į viršų