Mykolas DEIKUS

Praėjusių metų pabaigoje per jėgą Kultūros fabriko projektą išsaugojusiai Šiaulių valdžiai – smūgis iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Techninio projekto paslaugos pirkimo konkursas pripažintas neteisėtu, o sutartis – naikintina. Griūva ir kitas, neseniai įvykęs rangovo atrankos konkursas.

Praėjusių metų spalio pradžioje su bendrove „Vakarinis fasadas“ pasirašytas sandoris – niekinis ir negalioja. Tai konstatavusi Viešųjų pirkimų tarnyba mano, kad sutartis turi būti nutraukta.

„Prašome nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, Tarnybą raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl Sutarties nutraukimo“, - teigiama Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko pasirašytame rašte, kuris adresuotas Šiaulių miesto savivaldybei.

Kadangi pastato rekonstrukcijos konkursas rėmėsi niekinėmis pripažintomis sutartimis, teks anuliuoti ir jo rezultatus. Kaip buvo skelbta, konkursą laimėjo bendrovė „Meba“, su kuria sutartis, anot Šiaulių mero Justino Sartausko, dar nepasirašyta.

Sandoris, pagal kurį turėjo būti rengiamas būsimojo Kultūros fabriko rekonstrukcijos projektas ir atliekama techninė priežiūra, sudarytas neskelbiant viešojo konkurso. Miesto valdžia sumanė paslaugą pirkti neskelbiamų derybų būdu ir „Vakariniam fasadui“ sumokėjo daugiau kaip tris šimtus tūkstančių litų.

Savivaldybės atstovai motyvavo, neva buvęs pastato savininkas jau buvo užsakęs parengti rekonstrukcijos projektą, tačiau Tarnybos atlikto tyrimo metu paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo skelbiamos visuomenei.

Tarnybos išvadose skelbiama, jog pastato pirkimo procedūros užtruko, kadangi pirmasis Savivaldybės organizuotas pastato pirkimo konkursas neįvyko, nes nebuvo gautas nė vienas pasiūlymas. Antrojo konkurso metu buvo pateikti du pasiūlymai, tačiau abu pasiūlymai buvo atmesti. Ir tik iš trečio karto susitarta su architekto Dariaus Jakubausko vadovaujama įmone „Vakarinis fasadas“. Beje – šis architektas nuolatos pastebimas Partijos tvarka ir teisingumas atstovų aplinkoje. Kaip žinia, vietiniai šios partijos, o ypač milijonierius Vidmantas Japertas, yra pagrindiniai Kultūros fabriko statybų „ideologai“, spaudžiantys ir koalicijos partnerius.

Aiškinantis sandorio aplinkybes nustatyta nemažai pažeidimų. „Neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai“, - skelbiama Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinime. Šiauliuose tikrai nevyko nei žemės drebėjimai, nei potvyniai, todėl Savivaldybės motyvai, kodėl nereikėjo skaidraus konkurso, atmesti.

Be to, užkliuvo ir pirkimo taisyklėse numatytos sąlygos dėl kainos perskaičiavimo.

Nors Socialdemokratų frakcija aiškiai pasisakė nepalaikysianti Kultūros fabriko projekto, socdemų meras J. Sartauskas jau ruošiasi kelti sparnus į Vilnių, į viešųjų pirkimų tarnybą – pasikalbėti akis į akį. Mero žodžiais, Savivaldybės administracija jau ruošia atsakymą, ieško argumentų, tačiau esą susirašinėti laiškais nepakanka.

J. Sartauskas neatmeta galimybės, kad argumentų gali pristigti ir konkursus gali tekti organizuoti iš naujo, tad Ūkio ministerijoje prašys dar kartą pratęsti projekto įgyvendinimo terminus. Nes kilo pavojus prarasti 7 milijonų litų ES paramą (dar daugiau kaip du milijonus litų žada pridėti ir pati savivaldybė).

„Šiaulių naujienos“ plačiai aprašė praėjusių metų pabaigoje vykusį Tarybos posėdį ir kilusias aistras tarp politikų. Sausio 29-ąją vykusiame Tarybos posėdyje valdančiųjų dauguma nusprendė atmesti Tarybos nario Artūro Visocko pasiūlytą sprendimo projektą atsisakyti Kultūros fabriko idėjos, kuriai nepritaria ir Šiaulių menininkai. Pasirodo, Viešųjų pirkimų tarnyba savo sprendimą priėmė posėdžio išvakarėse, tad A. Visockas įsitikinęs, kad Savivaldybės administracija žinojo apie tai. Politiko žodžiais, administracijos atstovai jau ne kartą į akis melavo Tarybos nariams.

Paties A. Visocko nestebina Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas. Anot politiko, visi iš anksto Savivaldybėje žinojo, kad sudarant sandorius prasilenkta su teisės aktais tik „nenorėta to matyti“.

„Būtinas nors minimalus teisingumas, todėl tikiuosi, kad į tai atkreips dėmesį ir teisėsauga. Negalima vykdyti projektų, kurie neduoda ekonominės arba socialinės naudos“, - sako Tarybos narys. Politiko žiniomis, Šiaulių savivaldybės laukia dar keletas nemalonių žinių iš prokuratūros ir privačių asmenų, kurie ruošia milijoninius ieškinius Savivaldybei.

Jau buvo skelbta, kad gruodžio pabaigoje prie Šiaulių miesto savivaldybės pastato apie dvi dešimtis menininkų surengė protesto akciją. Po langais buvo pastatytas juodas kubas, simbolizuojantis Generalinės prokuratūros pastatą, o aplink jį kelias minutes aidint mušamiesiems žygiavo protesto akcijos dalyviai.

Savivaldybei adresuotame rašte, kurį ir pasirašė susirinkusieji, teigiama, kad projekto įgyvendinimo pasekmės miestui būtų katastrofiškos: „Miestas pastato išlaikyti nepajėgs, kita vertus, jis negalės jo ir parduoti per nustatytą projekto vykdymo laikotarpį, kitaip teks grąžinti ES lėšas (per 6 milijonus litų, - red. past.). Kadangi nėra jokio aiškaus ir tikinamo šio projekto įgyvendinimo (nenuostolingo) plano, matyti, kad prisidengiant MENU yra vykdomas korupcinis projektas siekiant vėliau pusvelčiui parduoti nenaudojamą, bet suremontuotą pastatą, o miestas yra verčiamas prisiimti naujas skolas ir įsipareigojimus“.