Jaunieji mūsų miesto talentai, gabieji, stropieji išvyksta į platųjį pasaulį – pasisemti patirties, patirti iššūkių ir veiksmo, ieškoti pažinčių, gilintis į mokslą... Kodėl? Ko reikia Šiauliams, kad miestas galėtų jaunimo derlių rinkti ne rudeniop iš studentijos, bet atsinaujinti jaunais žmonėmis, kurie čia liktų visam gyvenimui? Tiriamąjį žvilgsnį nukreipėme į Šiaulių Didždvario gimnazijos gabiuosius ir jų mokytojas. Ir padiskutavome, apie ką miestas turėtų galvoti, kad jaunimas čia norėtų grįžti ir pasilikti. Žinoma, kone viską lemia karjeros perspektyvos bei vaidmuo mokslo pažangoje. Įsivaizduokite, jeigu turėtumėme bent vieną unikalų ir nepakartojamą mokslinių tyrimų-išradimų centrą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Veržliam jaunimui Šiauliuose nėra ko užkariauti
Šiaulių Didždvario gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Valančienė pasakoja, kad
dalies dabartinių gimnazijos abiturientų svajonės buvo apie Vilniaus universitetą. „Nemaža dalis svajoja apie medicinos studijas Kaune – tikrai mūsų gimnazijoje nemažai yra tokių mokinių, kurie svajoja apie gydytojo darbą. Dar viena didesnė dalis jaunimo svajoja apie ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, kuris mūsų gimnazijoje vertinamas kaip prestižinė mokykla“, – sako mokytoja. Kiti – pasiskirsto įvairiai, tačiau jau nebe taip dažnai renkasi studijas užsienyje. 26 mokinių grupės mokytoja pasiteiravo, kas svajoja apie studijas užsienyje. Rankas pakėlė maždaug 5 kiek silpnesni mokiniai – bent jau iš lietuvių kalbos. O tie, kurie išties daug mokėsi, buvo stropūs, pasirinko studijas būtent Lietuvoje.
Pasak mokytojos, jaunimas išvyksta norėdamas ištrūkti iš tėvų ir trokšdamas laisvės – tai tikrai akivaizdu. „Nors tėvai jiems suteikia labai daug laisvės. Jie labai pasitiki savo vaikais, leidžia savarankiškai rinktis, veikti ir pan. Aš manau, kad jaunuoliai nori pabėgti ten, kur yra šurmulys, kur daug žmonių“, – sako J. Valančienė.
J. Valančienės teigimu, Šiaulių mieste jaunimas pasigenda gyvybingumo. O dar labai daug ką lemia neigiamos kalbos, kai nuolat eskaluojama, kad miestas sensta. Meškos paslauga! „Sako, kad Vilniuje smagu gyventi ir kultūrinis gyvenimas ten kitoks. Kai paklausiu savo buvusių mokinių, kur apsilankei, kokiame spektaklyje ar pan., atsako, kad niekur, nes mokėsi. Laisvu laiku norėjo pailsėti – ramiai pabūti ir išsimiegoti“, – sako mokytoja.
Dar vienas dalykas – šiuolaikinis jaunimas yra labai veržlus, imlus, visko nori, ieško maksimumo, pasitiki savimi. Jam reikia visko daug ir dabar. Jis nori užkariauti pasaulį! „Mūsų mieste nėra ko užkariauti. Nėra su kuo kariauti ir nėra dėl ko – tiesiog ramu ir gera. O jam norisi to veržlumo, tos kovos, pasiekimų, veiksmo. Užtaisas yra – reikia veiksmo, o čia galbūt to nėra“, – sako mokytoja.
Didždvario gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja bei klasių kuratorė Danguolė Kukla kalba panašiai. Ir vis dėlto kavinė – buvusio gimnazijos auklėtinio, kuris nepaliko Šiaulių, su kolega įgyvendinta idėja. Vandenlenčių parkas – irgi įkurtas buvusio auklėtinio, kuris studijų ragavo Vilniuje, bet grįžo verslo įkurti Šiauliuose. Tad kai kurie grįžta ir įneša miestui stiprybės.
„Neverda Šiauliuose gyvenimas – nuobodu, net man. Tai jaunimui... – sako D. Kukla. – Pernai pavasarį nuvažiavau į Kauną ir pagalvojau, kad vyksta kažkokia šventė. Ten pasirodo, ne šventė, ten kiekvieną vakarą taip. Šiauliuose, atrodo, klesti tik tas galas, kur yra kavinės. O kur daugiau? Nieko nėra.“ Anot jos, per Šiauliuose vykstančius festivalius, šventes mieste tikrai būna gyva ir kaskart įsitikini, kad šiauliečiai – nuostabūs žmonės. Bet kur jie visi dingsta ir ką veikia, kai to nebūna? O jaunimas? Jis lenda į barus, klubus – o kokia čia veikla „gerti“? Kitiems miestams pagelbėja senamiestis, kurio Šiauliai, deja, neturi. Na, turi bulvarą, kurio viename gale verda gyvenimas, o kitas – tarsi miręs...

Būsimas teisininkas nori iššūkių
Didždvario gimnazijos abiturientas Vilius Norvaišas, vienas geriausių moksleivių: jo bagaže šimtukai iš valstybinių anglų ir lietuvių kalbos egzaminų, matematikos ir istorijos. Vaikinas buvo stropus mokinys, aktyviai ir išties sėkmingai reiškėsi meninėje veikloje. V. Norvaišas dalyvaudavo įvairiausiuose meninio skaitymo konkursuose – lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis. Vaikinas nuskynė aukštų apdovanojimų ir respublikiniu mastu, išbandė save gimnazijos aktorių trupėje – ir čia puikiai jautėsi.
Ir vis dėlto V. Norvaišas pasirinko teisę. „Įstojau į Vilniaus universitetą, į teisę. Aš žinau, kad tai nėra išskirtinis, ypatingas pasirinkimas, bet tai buvo mano svajonė. Aš nuo vaikystės save įsivaizdavau tik teisininku ir niekuo kitu. Paskutiniais metais buvau sudvejojęs – gal visgi stoti į LMTA aktorinį, bet nusprendžiau, kad tai liks hobis“, – sako būsimas studentas. Vilniaus universitete veikia teatro dramos trupė „Minimum“, kuri pasirodo ir užsienyje – vaikinas patikino, kad dalyvaus atrankose. O kur dar planai su vertėjavimu ir filmų įgarsinimu...
Ką jis sako apie dingimą? „Ne tik Šiaulių, bet ir visiems jaunuoliams norisi kažko naujo: pakeisti aplinką, susitikti su naujais žmonėmis, su naujais iššūkiais. Naujas miestas, ypač Vilnius, manau, tai gali suteikti. Man Šiauliai yra be galo brangus miestas, kartais išeinu vienas pasivaikščioti – ir taip gaila, kad išvažiuosiu... Kai galvoju, apie savo ateitį – nežinau, ar aš ją matau Šiauliuose, bet Lietuvoje – tikrai“, – sako V. Norvaišas.
Kai visas gyvenimas priešaky, jaunam žmogui norisi visko ir daug, o didesniame mieste matyti daugiau perspektyvų. „Šiauliai, aš tikiu, dar tobulės ir augs. Turiu labai daug pažįstamų, kurie gyvena Šiauliuose ir studijuoja. Ir jiems be galo sunku rasti darbą. Jeigu randa darbą, tai tik už minimalų atlyginimą ir tik „juodą“. Na tai kaip jaunas žmogus gali norėti likti Šiauliuose? Aišku, yra kam pavyksta gauti normalų darbą“, – sako vaikinas. O Vilniuje laukia daugiau darbo pasiūlymų, didesnis uždarbis ir perspektyvos.
„Žiūrint iš čia gimusio žmogaus pusės, Šiauliai yra mielas ir jaukus, žalias miestas. Artimas, kuriame buvo labai gera gyventi. Čia gyvena daug žmonių, yra kur pasilinksminti. Tai tuo pačiu ramus miestas. Nei per daug, nei per mažai triukšmo. Miestas – aukso viduriukas“, – teigia V. Norvaišas.

Reikia stiprios mokslo institucijos
Dovydas Jokšas paskutinius dvejus metus mokėsi pagal Tarptautinio Bakalaureato diplomo programą, kurią teikia Didždvario gimnazija. „Kaip ir visi šios programos mokiniai, laikiau šešių skirtingų disciplinų egzaminus. Kiekvieno egzamino pažymys buvo ypač svarbus norint įstoti į norimą universitetą, tad ir mokytis teko nemažai. Nepaisant to, turėjau ir šiek tiek laisvo laiko, kurį daugiausiai skirdavau draugams, šokiams mūsų mokyklos tautinių šokių ansamblyje „Šėltinis“ ir domėjimuisi sritimis, kurias labai mėgstu – fizika, istorija ir politika“, – prisistato vaikinas.
Būsimas studentas taip pat turi nemažai aukštų pasiekimų fizikos olimpiadų, Lietuvos fizikos konkurse, o dar istorijos olimpiadoje Estijoje iškovotas garbės raštas.
Šį mėnesį, gavęs egzaminų rezultatus, D. Jokšas užsitikrino vietą elektros ir elektronikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijoms Londono universiteto koledže (University College London). Universitetas pasirinktas kaip vienas geriausių pasaulyje, turintis didelę patyrusių akademikų bendruomenę ir puikiai išvystytus tyrimų centrus.
„Pirmiausia netikiu, kad egzistuoja toks dalykas kaip „talentingumas“. Visi mano bendraamžiai, kuriuos galėčiau pavadinti sėkmingais mokiniais, savo gebėjimus ne turėjo įgimtai, o išugdė savo darbu. Kalbant apie „protų nutekėjimą“ iš Šiaulių, pastebiu, kad daugelis tikrai sėkmingų mokinių išvažiuoja mokytis į didesnius Lietuvos miestus arba kitas valstybes“, – teigia vaikinas.
Pasak jo, po studijų Londone anksčiau ar vėliau jis norėtų grįžti gyventi į Lietuvą. „Ar tai bus Šiauliai? Abejoju. Ko gero, grįšiu gyventi į sostinę, nes Šiauliuose tiesiog būtų sudėtinga realizuoti save tokioje srityje kaip inžinerija. Į Šiaulius grįžčiau nebent, jei sukurčiau savo verslą ir šis miestas būtų tinkama terpė jam plėstis arba jei per tuos metus, kai studijuosiu, Šiauliuose atsirastų įmonių, kuriose galėčiau atsiskleisti kaip inžinierius. Daugelis mano bendraamžių taip pat nežada gyventi Šiauliuose, o priežastys yra panašios – kituose miestuose dažnai tiesiog geresnės sąlygos: geresnė infrastruktūra, daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, labiau atitinkančių studijuojamą profesiją“, – paaiškina jaunuolis.
Kaip sako D. Jokšas, apie jaunus žmones kažkodėl dažnai yra mąstoma kaip apie atskirą žmonių grupę, kuri labai skiriasi nuo visų kitų. „Mano manymu, jaunam žmogui, kaip ir bet kuriam kitam, svarbiausia gyvenime turėti tvirtą pagrindą – darbą, kuriame jis jaustųsi laimingas. Juk daugelis jaunų žmonių iš Šiaulių į sostinę išvažiuoja ne dėl to, kad ten yra daug daugiau galimybių, kaip praleisti savo laisvą laiką, o dėl to, kad ten galima įgauti geresnį išsilavinimą ir yra geresnės galimybės siekti karjeros. Būtent ties tuo ir turėtų koncentruotis Šiaulių valdžia – universiteto stiprinimu ir verslo pritraukimu į Šiaulius. Šiuo metu Šiaulių universitetas atrodo ganėtinai nublankęs. Galbūt tam pakeisti reikėtų šiek tiek ambicingumo? Juk universitetas nėra vien tik vieta, kur studentai įgauna žinių. Šiuolaikiniai universitetai, norintys prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio, turi vykdyti mokslinius tyrimus, bendradarbiauti su verslais, būti atviri visuomenei. Kai turėsime tokią mokslo instituciją savo mieste, verslai į Šiaulius bus pritraukiami savaime, o tuomet ir jauni žmonės pradės matyti savo ateitį būtent šiame mieste“, – atsako D. Jokšas.

Būsima medikė: yra galimybė grįžti į Šiaulius
Jorinta Kazlauskaitė atvirauja, kad ją visą gyvenimą domino visos sritys. Ji šimtukus gavo iš anglų ir lietuvių valstybinių egzaminų. Pakankamai merginai sekėsi tiek tikslieji, tiek gamtos mokslai, o traukia ir meniniai dalykai – ji aktyviai dalyvavo skaitovų konkursuose ir buvo įvertinta, reiškėsi teatre, muzikoje, šokiuose.
„Aš įstojau į Vilniaus universitetą, į mediciną. Įstojau ten todėl, kad didžiausią pilnatvę jaučiau, kai galėdavau padėti kitam gyvam sutvėrimui. Ir visuomet mąsčiau: ar norėčiau būti veterinarė, ar norėčiau gydyti žmones. Nusprendžiau būti daktare ir laisvu laiku norėčiau užsiimti savanoriška veikla – mokykloje savanoriavau Šiaulių gyvūnų globos namuose. Kol kas, kiek teko domėtis, labiausiai traukia psichiatrija arba neurologija – šitos sritys, susijusios su žmogaus sąmone, mokslo kol kas yra mažiausiai ištirtos“, – sako mergina.
J. Kazlauskaitė sako, kad yra galimybė, jog sies savo gyvenimą su Šiauliais. „Galbūt ateityje planuoju įkurti savo verslą. Jeigu mano verslui bus geros sąlygos įsikurti Šiauliuose ir jeigu matysiu, kad to reikia Šiauliams, tuomet norėčiau susieti. Bet yra tam tikrų sričių, kurios didesniuose miestuose gali labiau išsiplėsti. Tokie mažesni miestai kaip Šiauliai gali tiesiog numarinti tuos verslus, nes nėra klientų kai kurioms sritims“, – teigia mergina.
Kaip sako mergina, užsienyje, Vilniuje yra galimybės dirbti su moksline įranga ir taip tobulėti, ugdytis kompetencijas. Vis dėlto vietos, kur siekti savo tikslų, būsima studentė nesureikšmina. „Tikrai tikiu, kad yra ta dalis talentingo jaunimo, kuris grįžta. Manau, kad tie žmonės, kurie turi savo „idee fixe“, norą kažką kurti, iš tikrųjų gali kurti bet kokiame mieste. Dažnai dalis jaunimo galvoja, kad jiems kažkas turi duoti ir sukurti, bet iš tikrųjų pasaulyje žmonės geba kurti daug prastesnėmis sąlygomis.“ Svarbu, kad jaunimas ne tik žinotų, ko nori siekti, bet ir pagalvotų, kur labiausiai reikalingi jo talentai ir žinios.

D. Jokšas: „Būtent ties tuo ir turėtų koncentruotis Šiaulių valdžia – universiteto stiprinimu ir verslo pritraukimu į Šiaulius.“
Egidijaus Gedmino nuotr.

V. Norvaišo ir J. Valančienės nuomonės sutampa – jaunimas nori iššūkių, veiksmo, o iš to – aukštų pasiekimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

J. Kazlauskaitė neatmeta galimybės po studijų sugrįžti į Šiaulius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.