„Tik tie, kuriems tėvai negailėjo beržinės košės, viešai deklaruoja, kad vaikus galima auklėti tik diržu“, - teigia psichiatras-psichoterapeutas V. Bartkevičius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje tarptautinėje organizacijos „Save the Children“ konferencijoje apžvelgti Lietuvoje, Italijoje, Rumunijoje ir Švedijoje vykdyto projekto „Auklėti, o ne bausti“ rezultatai šokiruoja. Pasirodo, Lietuvoje beveik du trečdaliai tėvų pateisina fizines bausmes vaikams, o 20 proc. jas bent kartą per savaitę naudoja.
Kiek tėvų prieš savo vaikus naudoja smurtą Šiauliuose ar apskrityje, sunku pasakyti, nes į viešumą pakliūva tik pavieniai atvejai. Tačiau galima daryti prielaidą, kad smurto prieš vaikus šeimose vidurkis nelabai skiriasi nuo šalies vidurkio.

Mušimas, rėkimas, namų areštas, išjuokimas...
VO „Gelbėkit vaikus“ Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, net 60 proc. tėvų pateisina fizines bausmes tam tikrose situacijose, bet tik 3 proc. jų mano, jog fizinės bausmės yra viena iš auklėjimo priemonių. 43 proc. tėvų prisipažino, kad bent kelis kartus per metus pliaukšteli savo vaikams, jei jie netinkamai elgiasi.
Kitos tėvų naudojamos bausmės yra namų areštas ir rėkimas (20 proc. tėvų šaukia ant vaikų bent kartą per savaitę, 23 proc. – kartą per mėnesį), gėdijimas ir išjuokimas (18 proc.), ignoravimas (19 proc.).
Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad daug tėvų mano, jog vienokios ar kitokios fizinės bausmės yra tik priemonės auklėti vaikus, nors yra kaip tik priešingai – vaikams parodoma, kad tik smurtu galima išspręsti visus konfliktus ir kad tinkamai elgtis privalu tik tada, kai už kitokį elgesį gresia bausmė.

Lietuva įsipareigojo uždrausti
VO „Gelbėkit vaikus“ pateiktais duomenimis, 16 Europos Sąjungos valstybių šiuo metu yra įstatymais uždraustas fizinių bausmių vykdymas visose vaiko aplinkose – namuose, mokykloje, globos ir nepilnamečių justicijos sistemose.
O projekte „Auklėti, o ne bausti“ dalyvavusiose keturiose šalyse situacija yra labai įvairi. Švedijoje dar 1979 metais įstatymais yra uždraustos fizinės bausmės, tad šios šalies „auklėjimo priemonės diržu“ yra netoleruojamos. Kitaip nei Rumunijoje, kur taip pat įstatymai draudžia taikyti fizines bausmes. Italijoje fizinės bausmės neuždraustos, tačiau nėra ir toleruojamos.
Lietuva su dar keturiomis Europos Sąjungos valstybėmis yra viešai prisiėmusios įsipareigojimą įstatymais uždrausti fizines bausmes šeimoje.

106 tyrimai dėl sukelto fizinio skausmo
Kol kas padėtis Lietuvoje, o ir Šiauliuose bei apskrityje, yra tokia, kokia yra.
Štai vasario pradžioje Šiauliuose motina plaukų kirpimo mašinėle 5-6 metukų sūnui perskėlė lūpą taip, kad vaikas buvo gydomas ligoninėje. Praėjusią savaitę šiaulietis sumušė nepilnametį posūnį...
Dėl šių ir kitų smurtą prieš vaikus naudojusių tėvų veiksmų pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes vaikams buvo sukeltas fizinis skausmas.
Pasak Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešųjų ryšių poskyrio vyresniosios specialistės Gailutės Smagriūnienės, 2012 metais Šiaulių VPK aptarnaujamoje teritorijoje dėl fizinio skausmo sukėlimo stumiant, mušant ir užgaunant vaikus buvo pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai. Tai sudaro maždaug 8 proc. viso smurto, registruoto artimoje aplinkoje.
Tačiau reikia manyti, kad smūgiais, diržu ir kitaip „auklėjamų“ vaikų skaičius yra žymiai didesnis, nes, G. Smagriūnienės teigimu, priemonių imamasi tik tada, kai į policiją kreipėsi arba patys nukentėję vaikai, arba jų mamos, močiutės, arba vaiko teisių tarnybos, arba mokyklos.

Diržas parodo tėvų silpnumą
Psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius teigia, kad smurtu – tiek fiziniu, tiek verbaliniu (rėkimu, klykimu, įžeidinėjimu, gėdijimu) – neklausančius ar prieštaraujančius vaikus Lietuvoje bandoma „sutvarkyti“ dėl gajų senų tradicijų.
„Konfliktines situacijas reikia spręsti kitais būdais, nes diržas pirmiausia parodo tėvų silpnumą, - sako V. Bartkevičius. - Mano nuostata yra tokia – jei tėvai nesugeba bendrauti su savo vaikais, tai privalo patys ieškotis psichologinių tarnybų, psichoterapeutų pagalbos, nes kenčia ne tik auka, bet ir budelis. Be to, tas, kuris smurtauja prieš vaikus, smurtauja ir prieš kitus žmones.“