Sugrįžę šalčiai keliuose prišaukė daugiau nelaimių, trūkinėjo sušalę vamzdžiai, kilo daugiau gaisrų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Vienos šalies draudimo bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę sugrįžus šalčiams, žalų ekspertai skaičiuoja net 25 proc. išaugusį avarijų skaičių. Manoma, kad nukentėjusių eismo įvykiuose srautas neatslūgs, nes kasdien sningant eismo sąlygos keliuose ir gatvėse išlieka sudėtingos. Remdamiesi šalčiausių žiemos dienų nuostolių statistika draudikai mano, jog sinoptikų prognozuojamas šaltas oras nuostolių dydį išaugins dar mažiausiai dešimtadaliu.
Žema oro temperatūra patuštino draudikų pinigines
Pasak draudimo bendrovės Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, pastaraisiais metais būdavo nemažai žiemų, kai orai labiau primindavo rudenį. Šiemet laikosi neigiama temperatūra arba apie nulį laipsnių, o nuolatinė sniego danga ir šaltesni orai įtakoja daugiau nelaimių: avarijas keliuose, gaisrus namuose arba užliejimus butuose.
Draudikai skaičiuoja, kad šalčiausiomis šios žiemos dienomis įvyksta didesnių nuostolių, atnešančių nelaimių, nei įprastą žiemos dieną, nelaimių, dėl kurių padaromos vidutinės žalos, yra 11 procentų daugiau palyginti su daugiamečiu mėnesio vidurkiu. Šalčiausia gruodžio diena – 23-ioji, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė minus 13 laipsnių, gyventojams ir verslo įmonėms atnešė nuostolių už beveik 400 tūkst. litų, o vidutinė žala siekė 3600 litų.
Šalčiausia sausio mėnesio diena - 21-oji, kai paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo minus 14 laipsnių, o Kybartuose net minus 28,6 laipsnio (matyt, pigaus šalčio Lietuva importavo iš Lenkijos, - aut. past.), kainavo dar daugiau - 780 tūkst. litų, o vidutinė žala tada sudarė 2800 litų.
„Pastebime, kad pasnigus arba pašalus daug nelaimių gyventojų būstuose kyla dėl netinkamai įrengtų ar pasenusių vandentiekio vamzdžių, kurie dėl įšalo ima sproginėti ir įvyksta užliejimai“, - sako A. Juodeikis. Dažnesni ir gaisrai, kurių priežastys - netvarkingos krosnys arba šildymo įrenginiai, nebeatlaikantys itin intensyvaus kūrenimo, arba naudojami papildomi, ne visuomet tvarkingi šildymo prietaisai.
Degė namai, sproginėjo vamzdžiai
Draudimo bendrovės išplatintame pranešime sakoma, jog šalčiausiomis gruodžio ir sausio dienomis gyventojai dažniausiai pranešė apie avarijose apgadintus automobilius, penktadalis žalų – aplieti būstai. Dažnai dėl neigiamos temperatūros trūksta vamzdžiai, nukenčia ne tik būsto savininkų turtas, bet užliejami ir kaimynai. Didžiausia gruodžio šalčiausios dienos užliejimo žala siekė 4 tūkst. litų. O šalčiausią sausio dieną kilo net keli dideli gaisrai gyvenamuosiuose namuose, kurių kiekvieno padaryti nuostoliai siekia nuo keliolikos iki 85 tūkstančių litų.
Verslo įmonės šaltąją gruodžio dieną taip pat neišvengė nuostolių, kilo keletas gaisrų. Štai gaisras vienos įmonės gamybinėse patalpose pridarė nuostolių už 70 tūkst. litų. Šalčiausią sausio dieną įvykusios skaudesnės avarijos dvigubai padidino vidutinę transporto žalų išmoką. Didžiausia žala užfiksuota susidūrus dviem vilkikams, kai nuostoliai siekė net 90 tūkst. litų.
