ŠRATC gavo laišką, kurio esmė – stabdyti rūšiavimo įrenginių statybos projektą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas JANULIONIS
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) bėdos nesibaigia. Dėl banko „Snoras“ griūties iki kaklo skolose skendinti įstaiga gavo antausį iš Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos. Laikinai ŠRATC direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Komas aiškino, kad gavo laišką iš aplinkos apsaugos viceministro, kuriame nurodoma, kad atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių statyba negali vykti dviem etapais. „Šiaulių naujienos“ primena, kad dėl banko „Snoras“ bankroto buvo įšaldyta 13 mln. Europos Sąjungos (ES) paramos fondo lėšų, skirtų įrengti MBA įrenginius, kurie išrūšiuotų komunalines atliekas. Įrenginių statyba yra būtina, nes Europos Sąjunga įpareigoja Lietuvą iki 2020 metų sumažinti į sąvartyną vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį iki 35 proc. Šiuo metu, kartu su mišriomis atliekomis, į Šiaulių regiono sąvartyną patenka apie 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų.

Bėda po bėdos
Pasirodo, prarasti milijonai ne vienintelė bėda. Projekto likimas jau buvo išspręstas, kai ŠRATC vadovai kartu su konsultantais rado išeitį. Neturint visos projektui reikalingos sumos – 54 mln. litų, buvo priimtas sprendimas skaldyti projektą į dvi dalis, pirmiausia pastatant mechaninio rūšiavimo įrenginius, o biologinio apdorojimo – tik atgavus lėšas. Vien tik mechaninio rūšiavimo įrenginių statybai ŠRATC turimų pinigų užtenka. Tačiau šis sprendimas užkliuvo aplinkos ministerijai. Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo viešiesiems pirkimams ir projektų įgyvendinimui Stasio Lembučio, vadovybė gavo laišką iš aplinkos apsaugos viceministro projektą vykdyti vienu etapu. S. Lembutis teigia, kad tai padaryti yra fiziškai neįmanoma, nes projekto dokumentus reikalaujama pateikti per 15 dienų, o tam mažiausiai reikia mėnesio. Be to, ŠRATC vadovams niekas nepaaiškino, iš kur gauti reikiamus 13 mln. litų. Šiaulių miesto mero teigimu, bankai paskolos neduos. „Jau buvau „DNB“ banke, atsakymas neigiamas“, - tikina meras Justinas Sartauskas. Vienintelė išeitis yra pateikti bankui garantą, kuris patikintų, kad ŠRATC kartu su dalininkais – 7 Šiaulių regiono savivaldybėmis, prisiima atsakomybę už 13 mln. litų paskolą, tačiau, anot laikinai ŠRATC direktorių pavaduojančio V. Komo, tai yra neįmanoma. „Neatgavus pinigų iš „Snoro“, milijoninė našta užgultų regiono gyventojus“, - sako V. Komas.

Kol kas nepasiduos
Įvarytas į kampą ŠRATC kreipėsi į dalininkus su klausimu, kaip elgtis. „Reikia arba projekto atsisakyti, arba tęsti žaidimą, kurio nelaimėsim“, - teigė S. Lembutis. „Ministerija akivaizdžiai nepasako, tačiau tarp eilučių matosi, kad reikalauja projektą nutraukti“, - jam antrino V. Komas. Penki iš septynių savivaldybių merai pritarė siūlymui nutraukti projektą, tačiau Šiaulių miesto ir rajono merai įtikino dalininkus bandyti tęsti projekto įgyvendinimą. „Tegul ministerija ir nutraukia projektą, mes savo balsu to nepasakysim“, - piktinosi Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas. J. Sartauskas patarė ŠRATC teisininkams kreiptis į ministeriją su raštu, kuriame būtų prašoma tęsti projektą pagal antrąją galimybių studiją – dviejų dalių statybą.

Atsarginis scenarijus
Rodosi, kad ŠRATC vadovybė įgauna imunitetą ir darosi vis atsparesnė į ratus kišamiems pagaliams. Ji jau yra numačiusi atsarginį scenarijų, jei MBA įrenginiai taip niekad ir nebūtų įrengti. Siūloma įrengti laikinąją atliekų rūšiavimo liniją, kuri leistų iki 2020 metų įgyvendinti ES direktyvą bei kainuotų žymiai mažiau. Kiek – kol kas nenurodoma, tačiau tam pinigų turima. Septynių savivaldybių atstovai palankiai įvertino siūlomą inovaciją, tačiau kai kurie pateikė ir savo vizijų. Vakar buvo diskutuojama apie vietinius atliekų rūšiavimo būdus, pagal kuriuos visos savivaldybės rūšiuotų atliekas atskirai, o į sąvartyną pristatytų tik išrūšiuotus kiekius. MBA įrenginių statybos likimas spręsis artimiausiomis dienomis.