Lietuvos gyventojai pritaria teiginiui, kad jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Paskolinę pinigų draugui tikimės, kad jis skolą grąžins. Deja, taip nutinka ne visada. Kai kuriais atvejais dėl negrąžintos skolos net nutraukiami draugystės ryšiai. „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad net du trеčdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau pritaria šiam teiginiui.
Lietuvoje paskolinęs pinigų ir neatgavęs skolos yra kas septintas (14 proc.) šalies gyventojas, o аpie pusę jų (42 proc.) skolą atgavo vėliau, nei tarėsi su skolininku. 2 proc. skolintojų dėl šios priežasties apskritai nutraukė bendravimą; kas penktas (21 proc.) prisimena, kad buvo problemų su skolininku. O kas aštunto (12 proc.) gyventojo santykiai su skolininku dėl vėlavimo ar skolos negrąžinimo labai pablogėjo.

Visi turime priežastį skolinimuisi
„Skolinantis iš savo draugų ar artimųjų labai svarbu nusibrėžti aiškias sąlygas, palūkanas, grąžinimo terminą, periodiškumą. Raštiškas visko apsibrėžimas padeda išvengti nemalonumų. Palengvina nemalonią situaciją, prireikus priminti apie skolą arba prašant grąžinti pinigus“, – kaip nesusipykti su draugu dėl paskolintų pinigų pataria Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Anot ekonomistės, skolinimasis savaime nėra smerktinas reiškinys, be to, kartais priklauso ne tiek nuo individualių nuostatų, kiek nuo išorinių aplinkybių, nes ne visiems šalies gyventojams pavyksta sukaupti papildomų lėšų nenumatytiems gyvenimo atvejams.
„Visko gyvenime būna. Retas žmogus nori skolintis, tam visi turi priežastį. Skolinti pinigai gali padėti uždirbti daugiau, būti skirti investicijoms ar būti pagalba sunkiu momentu. Paskola savaime nėra blogybė, svarbiausia, kad ji būtų gerai pamatuota ir įvertinta. Blogybė yra tada, kai skolinamasi visiškai neapgalvotai ir neatsakingai“, – pabrėžia finansų ekspertė.
Vis dėlto, skolintis neverta net tada, kai finansinė padėtis yra gerėjanti. Be to, nereikėtų skolintis vien dėl didesnio vartojimo. Esą čia ir dabar vartojimui išleidžiami pinigai netenka savo vertės. Tad prieš imant paskolą pirmiausia vertėtų pagalvoti apie skolintų pinigų paskirtį, ar jie padės sukurti pridėtinę vertę ar ne.

Skolinasi net uždirbantys daugiau
Gerėjanti finansinė situacija nereiškia, kad dėl to žmogus automatiškai išmoksta tvarkytis su savo finansais. Pasirodo, kiek pinigų beuždirbtumėme, jų vis tiek nepakaks. Didėjant pajamoms, išlaidų taip pat padaugėja, tad net jei mūsų finansinė situacija gera, tai nereiškia, jog gebėsime su tais pinigais susitvarkyti.
Siekiant geriau įvertinti savo finansinę situaciją O. Bložienė siūlo kas mėnesį bent 10 proc. savo pajamų atidėti taupymui. Toks būdas padės tiksliau įvertinti, ar vėliau pasiskolintus pinigus pajėgsime grąžinti.
„Nepaisant turimų pinigų dydžio, kai kuriems žmonėms sunku sumažinti savo poreikius ir pereiti prie mažesnių išlaidų. Jeigu pajamos yra prisiderinusios prie išlaidų, o poreikiai auga greičiau nei galimybės, net turintys pakankamai pinigų vis tiek skolinasi, pavyzdžiui, ima būsto paskolas ir pan. Tokias sumas net uždirbantiems daugiau sunku sutaupyti. Tuomet ir pasitaiko tokie atvejai, kai žmonėms tenka skolintis“, – akcentuoja ekonomistė.
Jeigu gyventojai taupytų, galbūt jiems tektų skolintis mažiau arba nebereikėtų skolintis iš viso. Nebereikėtų galvoti, iš kurio draugo, banko ar greituosius kreditus teikiančių bendrovių paskolą imti. Sukauptas rezervas leistų išvengti skolinimosi įvykus nenumatytiems atvejams, prireikus įsigyti neplanuotą pirkinį ir pan.
Tačiau vargu ar taupymas padėtų išvengti skolinimosi būstui, kadangi jis Lietuvoje brangus ir jam sutaupyti praktiškai neįmanoma.

Įvertinti finansinę riziką įmanoma
Kaip žinoti, kokią sumą galiu išleisti? Kada turiu daugiau šansų sutaupyti įsigydamas būtiniausias prekes ar paslaugas? Kaip priversi save susiveržti diržą ir sumažinti poreikius?
Finansų ekspertė sako, kad gebėjimas tvarkyti savo turimus pinigus nebūtinai yra tik įgimtas, to galima išmokti.
„Manau, kaip elgtis su savo pinigais yra išmokstama. Svarbiausia, kad finansinė atsakomybė, domėjimasis savo finansais būtų nuolatinė mūsų gyvenimo dalis. Apie tai, ką galiu padaryti su savo pinigais, reikia galvoti čia ir dabar, nesvarstant apie ateitį, kada pajamos bus didesnės ir pan. Dabar gyvename tokiame pasaulyje, kad finansinius įgūdžius turi turėti kiekvienas, tad vaikų mokymas apie finansus nuo mažumės yra labai svarbus“, – pabrėžia O. Bložienė.
Ką daryti siekiant įsivertinti finansinę riziką? Kaip žinoti, ar aš galiu sau leisti imti paskolą ir ar vėliau pajėgsiu ją grąžinti?
Specialistė tokiais atvejais pataria keletą mėnesių pagyventi be tos pinigų sumos, kurią norime pasiskolinti. Tokiu būdu aiškiau suprasime, ar biudžetui tai nebus nepakeliama našta. Tai padės apsvarstyti, ar tikrai mums reikalingi skolinti pinigai. Ar nebūtų įmanoma tos sumos sutaupyti ar tikrai tas daiktas, kurį perku, reikalingas.
„Visada reikia įvertinti kainą ir sąlygas, kuriomis skolą galėsiu grąžinti arba ne. Kitas dalykas, kurį pamirštame – nemokėjimas apskaičiuoti, kokios bus metinės palūkanos. Nesvarbu, iš ko ketiname skolintis: draugo, banko, greitųjų kreditų bendrovių, pirmiausia reikia palyginti sąlygas, grąžinimo kainą, administracinius mokesčius, priešlaikinį grąžinimo mokestį, palūkanas ir t. t. Pirmiausia turime pasitikrinti sąlygas ir tik tada spręsti“, – pataria Asmeninių finansų instituto vadovė.

Skolinantis griaunami tarpusavio santykiai
Psichologijos mokslų daktaro Mariaus Daugelavičiaus teigimu, skolinimas ir skolinimasis į žmonių tarpusavio santykius įneša tam tikrą įtampą, atsiranda stereotipiniai vaidmenys. Skolintojas labiau subrendęs psichologiškai, atsakingesnis ir pareigingesnis, geriau tvarkosi su finansais, jam apskritai sunkiau pačiam skolintis, o besiskolinantysis – laisvesnė ir lankstesnė asmenybė, labiau vėjavaikiškas, lengvabūdiškesnis, mažiau atsakingas.
„Žmogus, kuris skolinasi, nemoka valdyti savo pinigų srautų ir išleidžia daugiau, negu uždirba. Atitinkamai gyvena viltimi, kad vėliau bus geriau, jog pinigus atiduos ir viskas bus gerai. Tai pasako ir apie pačią asmenybę, kad jis nemoka suveržti savo diržo, gyventi pagal galimybes“, – sako M. Daugelavičius.
Pasak jo, skolinantis ir skolinant atsiranda moralinės skolos klausimas – skolintojas natūraliai jaučiasi padaręs paslaugą ir tikisi, kad paslauga kažkada bus grąžinta ar net jaučia teisę pareikalauti kažko mainais – nebūtinai finansine prasme. O skolininkas nori nenori jaučia įsipareigojimą jam suteiktą paslaugą kažkaip kompensuoti.
„Siekiant išvengti išbalansuotų tarpasmeninių santykių reikėtų juridiškai įforminti skolinimo paslaugą. Kai skolintojas žinos, kad už paskolintus pinigus gaus kažkokį atlygį ir nebereikės sukti galvos, ar tas žmogus skolą grąžins, nebeliks jokių asmeniškumų, nemalonūs jausmai mažės ir liks tiesiog pinigai“, – kaip išvengti nemalonių situacijų kalbant apie skolintus pinigus su draugu atskleidžia psichologas.
Žmonių poreikį nuolat skolintis mediciniškai negalima pavadinti liga. Bet negebėjimas tvarkyti savo pinigų srautų yra psichologinė ir finansinė problema. Ją padėti išspręsti gali įvairūs specialistai, pavyzdžiui, psichologai, ekonomistai, koučeriai.
Svarbiausia, kad artimieji pernelyg nebandytų pakeisti tokio žmogaus. Anot psichologijos mokslų daktaro, artimieji gali padėti mažiausiai, nes tuomet prasideda asmeniškumai. Į patarimus reaguojam priešiškai, asmuo pradeda vaidinti auką ir aiškinti, kad jo niekas nesupranta. Todėl geriau kaip leisti ir ką daryti su savo pinigais tegul pataria specialistas, ne artimas žmogus.