Šį komentarą paskatino parašyti šią savaitę žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Šiaulių apygardos teismo teisėją Bronių Zalagą bei vieno šiauliečio papasakota istorija.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Antanas KAČINSKAS
Šios savaitės pradžioje portale www.15min.lt buvo rašoma apie tai, kaip Šiaulių apygardos teisme jau daugiau kaip 13 mėnesių vilkinama Radviliškio mero Antano Čepanonio baudžiamoji byla, kurią nagrinėja šio teismo teisėjas Bronius Zalaga.
Nors Radviliškio mero bylą Šiaulių apygardos teismas gavo dar praėjusių metų balandžio 9 dieną, bet teismas jos net nepradėjo nagrinėti, neapklaustas nė vienas liudytojas, neperskaitytas kaltinamasis aktas. Baudžiamoji byla nuolat atidedama, todėl Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius pavedė patikrinti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą.
Reikia pagirti, kad teismo pirmininkas elgiasi labai principingai ir sąžiningai tuo keisdamas visuomenėje susiformavusią nuomonę, kad teisėjų klanas savų neskriaudžia ir nebaudžia.
Tačiau minėtas teisėjas užkliuvo ne tik dėl šios bylos. Dar metų pradžioje žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl šio teisėjo įstatymo reikalavimo kas penkerius metus tikrintis sveikatą Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre nesilaikymo, nes teisėjams būtina pateikti šio centro išduotą sveikatos pažymėjimą Nacionalinei teismų administracijai. Minėta teismų administracija ne kartą šiam teisėjui siuntė raginimus pasitikrinti sveikatą, bet teisėjas nevykdė ir iki šiol nevykdo nei įstatymo reikalavimų, nei Teismų administracijos raginimų.
Nors teisėjui jau yra 63 metai, bet jis pateikė tik civilinės aviacijos specialisto sveikatos pažymėjimą. Žinoma, įdomu, kodėl teisėjas pateikė tik civilinės aviacijos specialisto pažymėjimą. Gal todėl, kad jis priklauso Šiaulių aeroklubui ir turi dar 2010 metais įsigytą orlaivį, kuris kainavo iki 50 tūkst. Lt.
Bet toks teisėjo elgesys daugiau negu keistas, nes teisėjas taip pat yra aistringas medžiotojas – priklauso Meškuičių medžiotojų būreliui, todėl galėjo pateikti įvairių kitų įstaigų išduodamus sveikatos pažymėjimus.
Dėl tokio teisėjo elgesio šių metų gegužės 29 d. teisėjų taryba planuoja svarstyti šio ir dar vieno teisėjo elgesį.
Pažymėtina, kad apskritai Bronius Zalaga labai keistai tapo Šiaulių apygardos teisėju, nes iki tol penkerius metus dirbo Jonavos rajono prokuratūroje prokuroro padėjėju, o nuo 1988 m. – penkerius metus Šiaulių prokuratūroje vyr. prokuroro pavaduotoju, iš kurio pareigų, kaip kalbama, buvo atleistas ir daugiau negu metus buvo bedarbis. Kol staiga iš karto tapo Šiaulių apygardos teismo teisėju, nors iki tol nedirbo net apylinkės teisme.
Akivaizdu, kad tokie karjeros viražai nebuvo atsitiktiniai, bet teisėjo elgesys Radviliškio mero Antano Čepanonio byloje kelia jau daug dvejonių net patiems teisėjams. Pažymėtina, kad, kaip viešai skelbiama, teisėjai geriausiai apmokamų profesijų sąraše užima net 3 vietą pagal gaunamą darbo užmokestį – jų vidurkis 2015 m. kovo mėnesį buvo 2365 €, – į priekį praleidę tik skrydžių vadovus bei finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovus.
Nepaisant to, Temidė akla ne tik Radviliškio mero Antano Čepanonio byloje, bet ir kitais atvejais.
Štai nesenai teko girdėti vieno šiauliečio istoriją susidūrus su akivaizdžiu Temidės aklumu ir neteisybe. Pilietis Jonas pasakojo, kad jis buvo nubaustas net 2900 € bauda Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Ilonos Jakubėnienės už tai, kad būdamas vienos bendrovės vadovu siuntė vienam iš savo akcininkų, su kuriuo konfliktuojama jau treti metai, jo paprašytus dokumentus.
Tačiau šis asmuo teigia, kad dalį šių dokumentų gavo nekokybiškų, t. y. neįskaitomų. Nors pilietis Jonas dievagojosi, kad tai yra tie patys dokumentai, kurie daugybę kartų jau buvo įteikti šiam asmeniui į rankas, ir tai yra bylos medžiagoje, bet teismai sprendė, kad kiekvienas akcininkas gali kiek nori kartų vėl ir vėl prašyti tų pačių dokumentų ir kiekvieną kartą bendrovės vadovas turi juos teikti akcininkui nepriklausomai nuo to, kad jokių naujų dokumentų, su kuriais turi teisę susipažinti kiekvienas akcininkas, bendrovė nepriėmė.
Minėtas bendrovės vadovas aiškino, kad jis yra nekaltas, kad dalį neįskaitomų dokumentų akcininko atstovas galėjo gauti todėl, jog jo spausdintuvas nekokybiškai atspausdino arba net buvo sąmoningai nustatytas spausdinti tokiu būdu, kad spausdintų neryškiai, nes jokios logikos nėra slėpti tuos dokumentus, kuriuos jis jau buvo daug kartų pateikęs.
Ir nors kaltę administracinėje byloje turi įrodyti pareiškėjas, o ne atsakomybėn traukiamas asmuo, vis tiek minėta bauda jam buvo paskirta.
Žmogus, manydamas, kad teisėja neįsiklausė į jo argumentus, kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos teismą ir jo apeliacinį skundą nagrinėjo tas pats Bronius Zalaga, kuris nusprendė palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo nutarimą, neatsižvelgiant į tai, kad teismui buvo pateikti nauji įrodymai apie tai, jog šis pareiškėjas net kelis kartus registruotu paštu siuntė bendrovei tuščius vokus su atvirukais, taip norėdamas imituoti neva siųstų kažkokių dokumentų gavimą, jei bendrovė nesureaguotų.
Taip pat net 5 kartus siuntė prašymus susipažinti su bendrovės dokumentų originalais, kuriuos jis jau daugybę kartų buvo gavęs paštu. Bet nė karto, pranešus jam vietą ir laiką, taip ir neatvykdavo, taip provokuodamas bendrovę ir jos vadovą, kuris galbūt kokį kartą nepastebės prašymo ar nesureaguos laiku, nes įstatyme nustatytas 7 dienų terminas pateikti dokumentus, ir neatsakys bei nesudarys galimybės akcininkui susipažinti su šiais dokumentais.
Nepaisant šių argumentų ir elementarios logikos, kad žmogus neturi įrodinėti savo nekaltumo ir kad jis nėra atsakingas už dokumentų gavėjo spausdintuvo ar kitos technikos kokybę, jo skundą teisėjas Bronius Zalaga atmetė.
Akivaizdu, kad taip paviršutiniškai nagrinėjant bylas, neįsiklausant į argumentus, tiek tas bylas vilkinant teismų autoritetas šio asmens ir kitų asmenų akyse negrįžtamai yra sugadintas. Todėl norisi tikėti, kad tiek Šiaulių apygardos teismo vadovybė, atliekanti teisėjo Broniaus Zalagos tarnybinį patikrinimą, tiek teisėjų taryba, nagrinėsianti vengimą pasitikrinti sveikatą, tinkamai įvertins šio teisėjo veiksmus, o teismuose dirbs nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurių sprendimai būtų aiškūs ir teisingi kiekvienam piliečiui, nes ne kiekvienas žmogus gali tapti kad ir bažnytkaimio, bet meru.