Praėjusią savaitę posėdžiavusi speciali darbo grupė nusprendė, kokie žemės mokesčio tarifai bus taikomi 2016 metais. Paaiškėjo, kad pramoninių, komercinių bei sodybinių sklypų savininkams bus riesta – kai kuriems jų mokesčiai kils net 20 proc. „Tai ko mes verkiame, kad Šiauliai tuštėja? Juk čia nesudaromos palankios sąlygos. Net priešingai – kalbant apie pramoninę žemę Šiauliai velkasi visos Lietuvos uodegoje“, – sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Aišku, kodėl nyksta pramonė
Praėjusią savaitę įvyko antrasis ir paskutinis darbo grupės dėl 2016 m. žemės mokesčio tarifų ir žemės mokesčio lengvatų nustatymo Šiaulių mieste posėdis. Posėdyje dalyvavusieji tikino, kad tarifų dydžiai paskaičiuoti tokie, jog atitiktų 2012 metų žemės mokesčio surenkamumą. Kaip žinia, 2012 m. žemės mokestis miesto biudžetą papildė maždaug 1,5 mln. litų suma. Ši kartelė nenuleista ir dabar.
„Kad ir kaip būtų skaičiuojama, miesto pakraščiuose pramoninei, komercinei žemei ir sodybiniams sklypams žemės mokesčiai kiekvienais metais labai ženkliai didėjo ir tebedidėja“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas.
Kaip žinia, žemės mokestis už pramoninę žemę iki šiol Šiauliuose buvo pats didžiausias Lietuvoje.
Kad nekalbėtų vardan kalbėjimo, Šiaulių skyriaus pirmininkas pradeda žerti skaičius. Štai 2014 metais žemės mokestis už vieną arą metams Klaipėdoje siekė apie 11 litų, Vilniuje – apie 13, o Šiauliuose – beveik 22 litus.
„Po truputį pradeda aiškėti, kodėl Šiauliuose yra nykstanti pramonė, kodėl nėra pramoninės plėtros ir investicijų, o atlyginimai labai maži. Ogi todėl, kad pramoninė plėtra, gamyklos, darbo vietų kūrimas ir darbo užmokestis ligi šiol Šiaulių miesto valdžiai visai nerūpėjo“, – savo nuomonę dėstė E. Danilovas. Ir tuoj suskubo priminti, kad labai keistai 2012 metais viešoje erdvėje nuskambėjo buvusio administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus žodžiai, jog nieko baisaus, kad vietoj negalinčių susimokėti žemės mokesčio ir išvažiuojančių į užsienį žemės savininkų ateis į tą žemę kiti savininkai. „Bėda ta, kad į išvažiavusiųjų vietą kitų nebeatsiranda, nes dėl buvusios politikos Šiauliai niekam nebeįdomūs“, – tikina jis.

Skaudžiai kirs „komercininkams“ ir „sodybininkams“
Ne ką smagesni laikai laukia ir komercinės žemės savininkų. Didžioji dalis fizinių asmenų valdoma komercinė žemė yra susikoncentravusi centrinėje miesto dalyje, Medelyne, Rėkyvoje, Gytariuose. Kai kuriems jų mokestis šoktelės vos keliais procentais, tačiau kitiems kišenes teks paploninti kur kas smarkiau.
„Yra išskirtiniai sklypai, pavyzdžiui prie Šiaulių arenos. Nežinau kodėl, bet ten anomali vieta... Mokestis jiems didėja apie 20 proc.“, – sakė Žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas. Akivaizdu, kad J. Jablonskio gatvėje yra perdėtai išpūsta rinkos vertė. „Nežinau, kokiu pagrindu ją nustatė. Gal orientyras buvo Šiaulių arena, kuri galbūt labai didelį srautą komercijos turėjo pritraukti. Bet praktika rodo, kad ten niekas nieko nestato, niekas nieko nedaro, iš miesto valdžios planų, kad ten bus vien maniežai, arenos, sportiniai kompleksai ir pan., išėjo visiškas „šnipštas“, – savo nuomonę dėstė E. Danilovas.
Džiugių naujienų negalime pateikti ir Šiaulių miesto pakraščiuose didesnius sodybinius sklypus turintiems gyventojams. Nors jie galbūt jau spėjo užsiauginti „skūrą“, nes kiekvienais metais mokestis jiems ženkliai didėja. Štai 2012 m. už hektarą žmonės mokėjo 400 litų žemės mokestį, 2013 m. – nuo 550 iki 600 litų, 2014 m. – nuo 600 iki 700, 2015 m. – nuo 700 – 850 litų. Manoma, kad 2016 metais teks mokėti maždaug 950 litų už hektarą.

Vadovausimės komunistiniu principu?
Tokiems skaičiams nepritarė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus atstovai. „Tikėtina, kad į mūsų pastebėjimus dėl sodybinių sklypų per didelio apmokestinimo žemės mokesčiu bus atsižvelgta. Juk, kai sodybas, esančias Šiaulių rajone, jungė prie Šiaulių miesto, niekas neklausė, nori ar nenori šių sodybų savininkai būti prijungti prie miesto ir gyventi kaip kaime, tik žemės mokesčius mokėti kaip mieste“, – teigė E. Danilovas.
Praktika rodo, kad dvylika metų pavykdavo suminkštinti Šiaulių miesto valdžios atstovų širdis ir šie leisdavo didesniems sodybiniams sklypams taikyti lengvatas. Buvo ir tokių kartų, kai valdžia pareiškė, jog žmonės patys kalti – tegul parduoda ar išsidalija sklypus, jei kažkas nepatinka. „Bet jeigu tame sklype yra sodyba, statiniai dideli, tai neišsidalysi niekaip. Nebent turi tą sodybą nugriauti su buldozeriu, padaryti lygų lauką ir tada išsidalyti. Bet čia, galima sakyti, yra vandalizmas ir tokius siūlymus gali teikti tik tie, kurie savo namų neturi. Arba tų namų, kurių istorija nesiekia daugiau nei 30 metų, savininkai. O čia kalbame apie namus, kurie stovi jau nuo Smetonos laikų. Šimtmečiai istorijos. Tai galbūt nebereikia nieko, kas atėjo iš anų laikų. Geriau viską sunaikinti, sugriauti. Vadovautis komunistiniu principu...“ – svarstė E. Danilovas ir pabrėžė, kad lengvatas minėtų sklypų savininkams numato net įstatymai. „Geriau sakytų tiesiai šviesiai, kad žmones nori ubagais paleisti“, – pridūrė jis.
2016 metų žemės mokesčio tarifus jau ateinantį ketvirtadienį turėtų patvirtinti posėdžiausianti Šiaulių miesto taryba. Naujoji miesto valdžia kol kas neatima vilties iš sodybinių sklypų savininkų – Ekonomikos komitete išklausius problemą, nuspręsta apie lengvatas dar padiskutuoti darbo grupėje. Sudarytas lengvatų aprašas būtų tvirtinamas vėliau. Taigi, net tuo atveju, jei ketvirtadienį Taryba patvirtins 2016 metų žemės mokesčio tarifus, sodybinių sklypų savininkai dar turės viltį gauti lengvatas.