Ne visi jauni žmonės svarsto apie galimybę įkurti nuosavą verslą, nes baiminasi bankroto, neturi pradinio kapitalo arba patys netiki savo sėkme.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Nuosavo verslo kūrimas – tai galimybė išreikšti save ar rizika ir į balą išmestos santaupos? Pesimistai dažniausiai renkasi antrąjį variantą ir sako, kad geriau dirbti valdišką darbą nei susimauti ir likti prie suskilusios geldos. Tuo tarpu optimistai įžvelgia daugiau pliusų nei minusų. Kaip ten bebūtų, jaunimo verslumo rodikliai šalyje auga.
Vieno tyrimo duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų planavo nuosavą verslą pradėti per artimiausius dvejus metus. Didžiausią jų dalį – 16 proc. – sudarė 18 – 25 m. jaunimas. Pasirodo, kai kurie jauni žmonės naudojasi verslo pradžiai skirtomis priemonėmis, žino, kaip idėją paversti realybe ir yra pasiryžę siekti naujų iššūkių.
Verslo tradicijos kuriasi vangiai
Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys sako, kad verslininkais gali būti ne visi. Viskas priklauso nuo to, kaip jaunas žmogus pasiruošęs verslui. Ar jis turi ambicijų, nori gyventi bent šiek tiek savarankiškiau, ar savimi pasitiki.
„Jeigu žmogus patenkintas darbu nuo 8 ryto iki 17 val. vakaro ir dėl to jam neskauda galvos, tada galvoti apie nuosavą verslą neverta. Tačiau jeigu žmogus kūrybingas, nuolat viskuo domisi, galbūt verslas jam atvertų galimybę būti visada atsinaujinančiam, nepriklausomam“, – svarsto A. Valys.
Vis dėlto kai kurie asmenys nesiryžta kažko kurti, nes mano, kad tam neturi reikiamų savybių. Nors iš tiesų galbūt jie tik neturėjo galimybės reikiamų savybių pastebėti. Todėl reikėtų labiau domėtis supančia aplinka, atlikti tam tikrus testus.
Taip pat daug ką lemia mūsų patirtis. Žinant, kad Lietuvoje ilgai nebuvo verslo, naivu tikėtis, kad dabar visi panorės tapti verslininkais. Tačiau pastebima, kad verslo tradicijos pamažu kuriasi. Pavyzdžiui, tėvai atiduoda savo išvystytą verslą vaikams ir pan.
„Nuosavo verslo trūkumas – kad versle žmogus turi būti visas 24 valandas. Kiekvieną dieną mintyse daryti veiklos analizę, galvoti, kaip sukurti produktą ar paslaugą, už kurią būtų galima gauti atitinkamą atlygį ir sukurti sau geresnį gyvenimą. Žmogus, kuris yra pats sau šeimininkas, niekada nesikreips dėl pašalpos ar kitų nuolaidų. Nebebus našta valstybei, sukurs vietą ne tik sau, bet ir kitiems“, – akcentuoja Verslo inkubatoriaus vadovas.
Neverta vadovautis vien aplinkinių patarimais
Norintiems pradėti verslą, bet nežinantiems kaip specialistas siūlo pirmiausia atrasti nišą, kurioje jaučiatės stipriausiai. Pageidautina, kad žmogus tą sritį gerai išmanytų, tiksliai žinotų, ko nori ir kaip to pasiekti. Taip pat būtina domėtis įstatymais, verslo aplinka, darbuotojų saugos klausimais ir pan.
Neretai jaunuolius nuo naujų darbo vietų sukūrimo sau ir kitiems atbaido baimė, kad nepasiseks ir ištiks bankrotas.
Tačiau A. Valys sako, kad bankroto baimintis neverta: „Bankroto nereikia baimintis, jeigu jis kyla ne iš savanaudiškų paskatų. Kaip žinia, kartais kuriamas verslas tik siekiant apgauti kitus žmones ir susikrauti pinigus neleistinu būdu. Aišku, jeigu žmogus rizikuodamas savo ir artimųjų pinigus pastato ant kortos, pasekmės baisokos. Bet, pavyzdžiui, užsienyje bankrotas nėra pats baisiausias dalykas, koks gali nutikti žmogui. Mūsų pagrindinė bėda yra ta, kad žmonės nenori rizikuoti, o jeigu nerizikuosi – vadinasi nieko ir nepadarysi.“
Neigiama aplinkinių reakcija situaciją tik dar labiau apsunkina. „Nebūk kvailys, nebandyk, tau nieko neišeis“, – tokie žodžiai gali išgąsdinti kiekvieną. Tuo tarpu teigiamos verslininkų patirtys nuteikia optimistiškai. Smagu žinoti, kad kažkam pasisekė, vadinasi, aukštumų galime pasiekti visi.
Tuo tarpu bambekliai, kurie nuolat dėl visko kaltina visus aplinkui, tik ne save, nieko nepasiekė, nes niekada nerizikavo. Tad, anot specialisto, nuomones reikia mokėti išklausyti ir atskirti, kurios yra nuoširdžios, o kuriomis tiesiog siekiama pagąsdinti.
Jaunuoliams taikomos lengvatos
Jauni žmonės, apsilankę Šiaulių verslo inkubatoriuje, dažnai klausia, kokią įmonės rūšį geriausia pasirinkti, kaip vesti buhalterinę apskaitą, kaip bendrauti su klientais, kaip sudaryti teisines sutartis ir pan. Tai žinoti labai svarbu, nes kontroliuojančios institucijos jokių išlygų nedaro, nepaisant to, ar esi jaunas ar senas, turi patirties ar ne, vis tiek privalai dirbti, kaip reikalauja įstatymai.
Vis dėlto jauni žmonės, norintys turėti nuosavą verslą, įvairių lengvatų sulaukia daugiau nei vyresnio amžiaus žmonės. Valstybė, žinodama, kad dabartinis jaunimas po 10 – 15 metų užims pagrindines pozicijas, taikydama įvairias programas, finansinę paramą skatina jaunų žmonių verslumą.
Žinoma, vyresni žmonės taip pat gali tikėtis paramos. Pavyzdžiui, pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama. Tuomet į amžiaus cenzą nežiūrima, pirmiausia įvertinamas projekto rimtumas, įgyvendinimo galimybės.
„Kiek jaunuolių Šiauliuose iš viso įkūrė savo verslą, tiksliai nežinome. Tačiau remdamasis savo patirtimi galiu sakyti, kad naujų įmonių pliūpsnio, kad vienais metais jų atsirastų mažiau ar daugiau nematyti. Daryti išvadas, kad Šiauliuose naujas įmones kuria tik jauni žmonės, negaliu, tačiau aišku, kad dominuoja jaunuoliai iki 29 metų“, – reziumuoja A. Valys.
