I. G. Bublys: „Džiaugiuosi, kad esu kilusi iš šio krašto, gražaus Saulės miesto, galbūt todėl jaučiu, kad turiu atiduoti tam tikrą duoklę. Nors užaugome Amerikoje, mus užaugino patriotais, žmonėmis, kurie myli savo gimtąją kraštą, džiaugiamės, kad mokame lietuviškai ir galime su jumis bendradarbiauti.“ 1
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių miesto vadovai susitiko su Lietuvos garbės konsule Klivlende (JAV), Šiaulių universiteto garbės nare, verslininke Ingrida Gertrūda Bublys. Susitikimo metu kalbėta apie mieste veikiančias įmones, verslo plėtrą, investicijų pritraukimą.

Rūpinasi verslo plėtra
Iš Šiaulių kilusi Lietuvos garbės konsulė Klivlende sakė, kad į Šiaulius atvyksta ne pirmą kartą. Čia ji aplanko tėvų kapus, su miesto verslininkais sprendžia verslo klausimus, bendradarbiauja su Šiaulių universitetu.
„Džiaugiuosi, kad esu kilusi iš šio krašto, gražaus Saulės miesto. Galbūt todėl jaučiu, kad turiu atiduoti tam tikrą duoklę. Nors užaugome Amerikoje, mus užaugino patriotais, žmonėmis, kurie myli savo gimtąjį kraštą, džiaugiamės, kad mokame lietuviškai ir galime su jumis bendradarbiauti“, – susitikimo metu kalbėjo I. G. Bublys.
Verslininkė pasakojo, kad šiuo metu ji aktyviai palaiko ryšius su Šiaulių universitetu. Siekia, kad universitetas atrastų platesnį ryšį su pasauliu. Užmegztų stipresnius ryšius ne tik su Europa, bet ir Amerika.
„Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Kento universitetu, esančiu Ohajo valstijoje. Šį rudenį dėstytojai iš ŠU atvyks į Kento universitetą ir bandys atrasti bendras mokslines sritis, kuriose galėtų toliau bendradarbiauti. Palaikome ryšius su Šiaulių baldininkais, taip pat tikimės, kad kada nors pavyks į Ameriką išvežti saldainius. Darome viską, kad per bendradarbiavimą sužydėtų tiek Šiauliai, tiek visa Lietuva“, – sakė garbės konsulė.

Domėjosi ekonomine padėtimi
I. G. Bublys pasakojo, kad jai itin rūpi Šiaulių miesto ateitis. Todėl domėjosi, kokių strategijų laikosi miesto valdžia ieškant naujų investicijų. Klausė, ar kuriamos naujos darbo vietos šiauliečiams, ar rūpinamasi ekonomine gerove.
Miesto vadovai atsakė, kad šiuo metu bandoma įgyvendinti projektą „Investuok Šiauliuose“, tokiu būdu siekiama plėsti ryšius tiek su Lietuvos, tiek užsienio verslininkais. Pasakojo, kad bendradarbiaujama su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Šiaulių pramonininkų asociacija. Pasigyrė, kad mieste savo veiklą pradėjo tekstilės, baldų klasteriai, formuojamas plastiko klasteris.
Verslininkė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį išreikšdama nuomonę, kad to maža. Anot jos, reikėtų aktyviau ieškoti ryšių su užsienio verslininkais. Taip pat verslo atžvilgiu suformuoti aiškų miesto identitetą. Išskirti miesto ypatybes, kad žmonės norėtų čia investuoti.
„Mūsų Lietuva nėra labai žinoma. Nors mūsų tautos atstovai važinėja po visą pasaulį, bet vis tiek daugiau bendrauja su Lietuvos išeiviais, mažiau – su verslininkais. Aišku, nors esame jauna tauta, darome stebuklus, viskas nėra taip blogai. Tik norėtųsi daugiau aktyvumo Šiauliuose“, – sakė I. G. Bublys.
Kalbėdama pabrėžė, kad Lietuvos verslui itin naudingas bendradarbiavimas su garbės konsulais įvairiose šalyse. Kadangi jie turi daugiau ryšių bei yra asmeniškai labiau suinteresuoti padėti lietuviams ir visai šaliai.

Skatino ieškoti naujų ryšių
Mero pavaduotojas Domas Griškevičius akcentavo, kad Šiaulių įmonės užsienio rinkoms turi ką pasiūlyti. Tiesiog trūksta verslininkų iniciatyvos. Jie galbūt bijo įsilieti į tarptautines rinkas, didelių atstumų. Kartais kaltos ir ambicijos, nenoras ką nors keisti.
„Kai kuriems gyventojams atrodo, kad Šiauliai neturi pramonės, nors realiai taip nėra. Per verslo muges, parodas reikėtų aktyviau demonstruoti savo produkciją, kad atvykęs žmogus žinotų, su kuo galėtų užmegzti kontaktus“, – pabrėžė D. Griškevičius.
Jis taip pat išskyrė, kad viena didžiausių problemų yra ta, kad lietuviai neturi pinigų dalyvauti brangiai kainuojančiose užsienio parodose. Be to, norint pasiekti gerų rezultatų, neužtenka tik vieną kartą dalyvauti parodoje. Reikia užmegzti nuolatinį ryšį ir jį palaikyti. O būtent to verslininkai dažniausiai ir prisibijo.
Lietuvos garbės konsulė Klivlende patarė aktyviau naudotis Europos Sąjungos lėšomis. Ieškoti kuo daugiau kontaktų kitose šalyse. Anot jos, svarbiausia ne kokį universitetą ir kokiais pažymiais baigei, bet kiek pažinčių turi ir kaip sugebi su jais komunikuoti.