Geltonas konteineris su užrašu „Plastmasė“ skirtas ir metalo pakuotėms.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dina RAKAUSKIENĖ
Metalinės pakuotės iš aliuminio medžiagos gali būti ištirpdytos ir vėl panaudotos. Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) internetiniame puslapyje rašoma, kad aliuminio perdirbimas ypač svarbus, nes jo žaliava gamtoje yra uoliena – boksitas. Norint ją išgauti masiškai kertami atogrąžų miškai. 1 t perlydyto plieno sutaupo maždaug 1,5 t geležies rūdos. Perdirbant aliuminio atliekas kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.
Tačiau viena susirūpinusi ekologija šiaulietė pasigedo savo daugiabučio namo kaimynų „apsišvietimo“, nes minėtos pakuotės metamos į mišrių atliekų konteinerį – arba iš tingėjimo, arba iš nežinojimo.
Tad kaip rūšiuoja šiukšles šiauliečiai?

Šiauliečių „nerūšiuotojų“ išpažintys
Šiaip šiauliečių rūšiavimo rezultatai – geri. Jei pakuočių vienas Lietuvos gyventojas 2014 m. sutvarkė daugiau nei 8 kg, tai Šiaulių mieste sutvarkytas kiekis siekia bent 12 kg. Tai yra labai geras rūšiavimo rezultatas – beveik toks pats, kaip ir vilniečių.
Tačiau pakalbinta šiaulietė Birutė prisipažino, kad šiukšlių nerūšiuoja dėl kelių priežasčių. Pirmiausia rūšiavimas užima laiko ir vietos, o ir už tai – jokių lengvatų, tiek pat už šiukšlių išvežimą moka ir rūšiuojantis, ir tas, kuriam visiškai nusispjauti.
Paklausta, ar nerūpi, kad ateities kartoms ji gali palikti labai prastą palikimą, šiaulietė prisipažįsta, kad jai domėtis ekologija ir rūšiavimu jau per vėlu – tegul rūpinasi jaunosios kartos atstovai.
Klausiame jaunuolių. Ieva sako, kad rūšiuoja plastiką ir stiklą. „O popierių dažniausiai metame kartu. Nerūšiuojame tikriausiai dėl to, kad tos atliekos didesnės – nėra vietos namuose kur jas išrūšiuoti. Mačiau, kad yra specialios didelės šiukšliadėžės su trimis skyriais, bet manau, kad jos labiau pritaikytos nuosaviems namams nei butams“, – sako šiaulietė.
Mergina prisipažįsta: kurį laiką gyvendama Anglijoje rūšiavo kur kas atsakingiau: „Anglijoje neveža šiukšlių, jeigu jos neišmestos į tam skirtus konteinerius. Gyvenome nuosavame name ir ten buvo vienas skirtas maisto atliekoms, o kitas – pakuotėms. Ir jeigu atliekas surenkantis darbuotojas atidaręs konteinerį mato, kad atliekos ne savo vietoje, tuomet jų neišveš.“ Darbuotojai ten palieka prie konteinerių raštelius su paaiškinimais, kodėl atliekos nebuvo išvežtos.
Vilius sako, kad yra visiškas ekologinis numirėlis: „Su drauge visiškai nerūšiuojame. Būna, kad plastikinius butelius išmetame į plastikui skirtą konteinerį, nes užima daug vietos bendroje namų šiukšliadėžėje, stiklinę tarą taip pat.“
Tačiau ir vaikinas papasakojo, kad gyvendamas Švedijoje norom nenorom turėjo rūšiuoti. „Švedija – labai ekologiška šalis. Ten ir konteineriai labai įspūdingi – toks namelis su nedidelio skersmens ertmėmis, pavyzdžiui, vien tik buteliams. Kai apsipirkdavome parduotuvėje, prekes parsinešdavome popieriniuose maišuose ir į juos mesdavome šiukšles. Tas maišas gal dvigubai didesnis už ertmę, todėl naktį, kai niekas nevaikšto, su drauge nešdavome maišą ir grūsdavome... Taip buvo porą kartų, po to pradėjome rūšiuoti. Bet kai grįžau į Lietuvą, rūšiavimas pasibaigė“, – atvirauja Vilius.

Popieriaus konteineris – ne tik popieriui
Panašu, kad šiauliečiai nėra šiukšlių ir pakuočių rūšiavimo entuziastai. Gal dėl to, kad trūksta kontrolės, o gal todėl, kad trūksta informacijos. Tad klausimas „kur mesti skardines“ reikalauja specialisto atsakymo.
Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorė Bena Razbadauskienė sako, kad informacijos, kur mesti, pavyzdžiui, metalinę pakuotę, reikia ieškoti ant konteinerių arba internete. Juk kol kas įprasta Lietuvoje, kad yra tik trijų rūšių konteineriai: stiklui, popieriui ir visoms kitoms pakuočių atliekoms bei antrinėms žaliavoms. Būtent šis trečiasis geltonas konteineris skirtas ir PET, kombinuotoms pakuotėms, sulčių pakeliams, grietinės indeliams ir skardinėms.
„Bet kuriuo atveju visos atliekos iš skirtingų konteinerių yra surenkamos, atskirai išrūšiuojamos. Dar kartą jos rūšiuojamos ne tiktai pagal pakuotės rūšį, medžiagą. Pavyzdžiui, plastikinė pakuotė dar rūšiuojama į 11 rūšių pozicijų, kad būtų galima ją perdirbti. Tad dėl to metalinėms skardinėms atskiri konteineriai ir nestatomi, nes jų kiekis nėra labai didelis ir jie būtų naudojami neefektyviai“, – sako direktorė. Kita vertus, skardinės nuo 2016 m. bus kaip užstato tara ir į konteinerius iš viso nepapuls.
B. Razbadauskienė sako, kad ne ant visų konteinerių parašyta, jog jie skirti plastikui ir metalui, bet beveik visose informavimo priemonėse arba lankstinukuose apie rūšiavimą yra įvardijama, ką į geltonąjį konteinerį galima mesti.
„Iš tikrųjų vietos rūšiavimas reikalauja nedaug, dabar yra labai daug modernių sprendimų, skirtų namams. Spintelėje su kriaukle tilps didesnis atliekų kibiras padalytas į dvi dalis: į vieną tiesiog metate mišrias komunalines atliekas, į kitą metate pakuotes, kurias nusinešę prie trijų konteinerių pagal paskirtį sumetate. Tūrio atveju tikrai vietos neužima daugiau, negu metant visas atliekas į vieną kibirą – jos tiesiog pasiskirsto į dvi skirtingas talpas“, – atsako direktorė.