Atsiskaitymas virtualiais pinigais ne visuomet pats saugiausias ir patogiausias būdas išleisti pinigus. Iš pažįstamų neretai išgirstame skaudžių istorijų, kaip virtuali piniginė staiga lieka tuščia. Pasitaiko, kad „bitcoin“ valiutos kūrėjai dingsta su visais žmonių pinigais. Tačiau yra teigiančių, kad toks atsiskaitymo būdas saugesnis už mokėjimą kreditinėmis kortelėmis. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Nepalieka atsiskaitymo pėdsakų
„Mes naujos valiutos nekuriame. Imame jau esamą ir sukuriame tokią infrastruktūrą, kad verslas parduodamas prekes, pavyzdžiui, bilietus į kiną, kavą, priimtų atsiskaitymą „bitkoinais“, – „Šiaulių naujienoms“ sako verslo plėtros vadovas Dmitrijus Borisenka.
Specialisto teigimu, šį atsiskaitymo būdą labiausiai vertina turistai arba naujoves mėgstantys klientai. Anot jo, jeigu anksčiau žmonės „bitcoin“ valiutą naudojo kaip būdą greitai užsidirbti į ją investuojant, tai dabar gyventojai turės daugiau galimybių tokia valiuta atsiskaityti už kasdienes prekes ar paslaugas.
Atsiskaitymas „bitkoinais“ nuo mokėjimo kreditinėmis kortelėmis skiriasi tuo, kad užtenka mobilaus telefono, jog būtų galima atlikti mokėjimą. Be to, mokant nereikia vesti jokių duomenų ar slaptažodžių.
„Toks atsiskaitymas saugus. O jeigu žmogus dar pats papildomai saugosi, tai tikimybė likti apgautam sumažėja iki minimumo“, – akcentuoja D. Borisenka.
Specialistas aiškina, girdi, taip atsiskaityti saugiau negu kreditinėmis kortelėmis. Pavyzdžiui, kai internetu atliekame apmokėjimą, verslas tuos duomenis išsisaugo. Tuomet piktavalis ar įsilaužėlis gali „nulaužti“ duomenų bazes ir turėti prieigą prie mūsų duomenų ir taip atsiskaityti už pirkinius, kurių mes nepirkome. Tuo tarpu mokant „bitkoinais“ tokie duomenys neišsisaugo, vadinasi, programišiai nebeturi ką vogti.

Neturi vieno kūrėjo
Kita vertus, gyventojai neturėtų taip susižavėti virtualia „bitcoin“ valiuta, nes ji šiuo metu nėra reglamentuota nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Taip yra, nes tokios rūšies valiutas sukuria ir valdo asmenys ar asmenų grupės, kurių niekas neprižiūri, tad tikimybė, kad „kūrėjai“ apgaus ir dings su visais žmonių pinigais, vis dėlto išlieka.
„ES virtualios valiutos nereglamentuoja, nes ji neturi vieno leidėjo, kuris ją išleidęs disponuotų arba nuskanuotų informaciją, kuri yra reikalinga priimant arba siunčiant apmokėjimus. Europos bankas atsiskaitymą „bitkoinais“ pripažįsta, tačiau negali už jį garantuoti, būtent dėl tų priežasčių, kad jo nevaldo“, – paaiškina D. Borisenka.
Pasak verslo plėtros vadovo, šiuo metu geriausiai virtualios valiutos naudą galėtų pajausti graikai. Kadangi jie dabar negali išsigryninti didesnių sumų iš bankomatų, naudodamiesi „bitkoinais“ galėtų toliau jais disponuoti ir negalėjimas išsigryninti pinigų iš bankomatų nebebūtų problema.

Derinasi prie užsieniečių
Vis dėlto virtualia valiuta galima mokėti ne visur. Verslininkai į šią valiutą žiūri pakankamai atsargiai, todėl tokių atsiskaitymo vietų Lietuvoje dar trūksta.
„Viskas priklauso nuo verslo specifikos. Šią technologiją dažniausiai naudoja tie verslininkai, kurie tikisi sulaukti daugiau pirkėjų iš užsienio, kur „bitkoinai“ paplitę labiau“, – išskiria specialistas.
Todėl virtuali valiuta dažniausiai pritaikoma ten, kur yra didesni iš užsienio atvykstančių žmonių srautai: viešbučiuose, taksi įmonėse ir pan.
Be to, tokį atsiskaitymo būdą labiau pripažįsta tie, kurie tikisi būti pranašesni už konkurentus. Juk užsienietis, turintis tik virtualių pinigų, pasirinks tą įmonę, kurioje jais galės atsiskaityti.
Tačiau vargu ar virtuali valiuta greitai pakeis tradicinę. Bankai nori turėti daugiau kontrolės, todėl abejotina, ar institucijos ir žmonės greitu laiku į šį procesą pažvelgs palankiau.
Be to, atsiskaitymą virtualiais pinigais dengia juodų dėmių šydas, kuris vis dar turi įtakos žmonių sprendimams. Todėl tiek ES, tiek Lietuvos gyventojai dar turi įrodyti, kodėl toks atsiskaitymo būdas yra reikalingas.

Šiauliečiai mieliau renkasi grynuosius
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai paklausė šiauliečių, ką jie mano apie atsiskaitymą virtualia valiuta „bitcoin“. Dauguma apklaustųjų pripažino, kad nežino ką tai reiškia. O apie „bitkoinus“ girdėję daugiau kaip susitarę kartojo, kad tokia virtualia valiuta niekada neatsiskaitinėtų.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Man atsiskaitymas virtualiais pinigais labiau siejasi su sukčiais ir korupcija. Nemanau, kad jie iš viso reikalingi“, – sakė Martynas.
„Atsiskaityti „bitkoinais“ rizikinga. Be to, apie juos labai mažai kas žino. Manau, ne veltui virtuali valiuta nėra reglamentuota. Todėl vargu ar kada nors šia paslauga pasinaudosiu“, – kalbėjo Rytis.
„Manau tai kažkoks eksperimentas, kuris naudingas tik šią sritį išmanantiems informacinių technologijų specialistams. Visiems kitiems, tarp jų ir man, tai kažkoks tamsus miškas“, – atviravo Daiva.