Praėjusiais metais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (DGK) užregistravo 341 prašymus, o šiais metais – jau 303. Iš jų net 286 ieškovai yra darbuotojai. Taigi kas vyksta – daugiau darbdavių nemoka algos ar darbuotojai tampa drąsesni ir ieško teisybės?
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Neišmokėtas atlyginimas – vienos bėdos
Ekonomistė Odeta Bložienė teigia, kad žmonės dabar drąsesni ir organizuotesni, todėl dažniau ir daugiau kreipiasi į DGK dėl iškilusių problemų su darbdaviu. Nevertėtų manyti, kad didėja įmonių skaičius, kurios neišmoka atlyginimų, labiau tikėtina, kad vis daugiau žmonių ieško teisybės.
„Turbūt natūralu, jeigu žmogus tikisi savo pajamų ir jų negauna, tai yra nepatenkintas. Tada jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Aš jau nekalbu apie finansinius įsipareigojimus. Neišmokėtas atlyginimas gali tik neigiamai paveikti darbdavio ir darbuotojo santykius, nebent tai yra vienkartinis atvejis ir darbdavys aiškiai komunikuoja su darbuotoju, paaiškina, kodėl taip atsitiko, ir pažada, kad tai nesikartos. Svarbu ir tai, ar darbdavys šio pažado laikosi“, – mano O. Bložienė.
Jeigu yra priešingai – darbdavys nepaaiškina darbuotojui, situacija gali tik blogėti. Žmogus galbūt nekeičia darbo, nes neturi galimybės, todėl kenčia tokias darbo sąlygas.
„Jeigu darbdavys piktavališkai nemoka atlyginimo, darbuotojas gali kreiptis į visas institucijas. Žiūrint iš žmogiškosios pusės, tokie santykiai praktiškai neįmanomi ilgą laikotarpį, nes tada darbuotojas jaučiasi visą laiką nesaugus, jis nepasitikės savo darbdaviu, todėl ieškosis kito darbo“, – mano O. Bložienė.

Santaupos juodai dienai
Ką daryti, iš kokių lėšų gyventi, jeigu darbdavys jau kelis mėnesius neišmoka atlyginimo? Čia O. Bložienė primena apie taupymą – dėtus į stalčių pinigėlius juodai dienai.
„Neturėdamas pajamų žmogus jokios paskolos negali gauti. Sutrikus finansiniams srautams pirmas dalykas – tai rezervas, santaupos. Ko gero, sutaupyti pinigai yra vienintelis išsigelbėjimas tokiais atvejais“, – sako O. Bložienė.
Kyla ir kitas klausimas – ar lietuviai linkę taupyti? Anot O. Bložienės, 65 proc. gyventojų sako, kad neturi pakankamai santaupų, jeigu iš jų reikėtų pragyventi ilgą laiką, nors iš esmės dauguma taupo – tik santaupos nėra pakankamos.
„Tokiems atvejams, kaip pajamų netekimas ar darbo užmokesčio sumažėjimas, gali būti viena iš alternatyvų ne tik santaupos ir rezervai, bet ir draudimas nuo darbo užmokesčio netekimo ir pan. Tai tiesiog yra savo rizikų įvertinimas. Bet Lietuvoje tai tikrai dar yra nepopuliaru – draudimas nuo savo pajamų netekimo yra gana retas reiškinys“, – pastebi O. Bložienė.
Jos nuomone, skolinimasis yra trumpalaikis sprendimas. Tad reikėtų ieškotis kito pajamų šaltinio arba kito darbo. Jeigu darbdavys atlyginimo neišmoka jau keletą mėnesių, tai vargu ar situacija gali išsispręsti darbuotojo naudai.

Dažniausiai kreipiamasi dėl neišmokėto atlyginimo
Pasak VDI Šiaulių teritorinio skyriaus DGK pirmininkės Daivos Snudaitienės, DGK yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan.
„Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai aktyviai naudojasi galimybe greitai ir kokybiškai išspręsti individualius darbo ginčus. Dažniausiai DGK prašoma iš darbdavio išieškoti vėluojantį darbo užmokestį, sumokėti dienpinigius už komandiruotėse išbūtą laiką, galutinai atsiskaityti darbuotojui išėjus iš darbo, taip pat nagrinėjami darbuotojų prašymai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Pasinaudodami atsiradusia galimybe ginti savo pažeidžiamas teises į DGK kreipiasi ir darbdaviai dėl darbuotojų padarytos materialinės žalos atlyginimo“, – teigia D. Snudaitienė.
Daugumą ieškovų reikalavimų DGK patenkino arba patvirtino taikos sutartis tarp darbo ginčo dalyvių. Prašymo nagrinėjimas gali būti nutrauktas tada, kai atsakovas, pavyzdžiui, atlyginimo neišmokėjęs darbdavys, iki DGK posėdžio patenkinta ieškovo, šiuo atveju darbuotojo, reikalavimus. Žinoma, tokiu atveju ieškovas turi atsisakyti visų pareikštų priekaištų. Pasak D. Snudaitienės, netenkinta tik maža dalis ieškovų prašymų.
Darbo bylos, ypač tos, kai darbuotojai siekia atgauti jiems priklausantį, tačiau vėluojantį darbo užmokestį, yra aktualios. „Skubėti spręsti bylas įpareigoja ne tik teisės aktai – nustatytas darbo ginčo išnagrinėjimo terminas yra vienas mėnuo, bet ir DGK narių žmogiškas suinteresuotumas greičiau padėti žmonėms, keletą mėnesių neatgaunantiems uždirbto darbo užmokesčio. Kaip jau minėjau, tokių bylų – absoliuti dauguma“, – sako D. Snudaitienė.
D. Snudaitienė įvardija pagrindines neišmokėto darbo užmokesčio priežastis – tai darbdavio sunki finansinė padėtis, atliktos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio už laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinei komandiruotei, arba dėl padarytos materialinės žalos. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad darbdavys piktybiškai nesumoka darbuotojui galutinio atsiskaitymo.

Svarbūs tikslūs duomenys
DGK pirmininkė D. Snudaitienė sako, kad darbdavys privalo išmokėti darbuotojui darbo užmokestį darbo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu darbdavys vėluoja išmokėti atlyginimą ar kitas su darbus susijusias išmokas, tada jis turi išmokėti ir nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigių sankcija gali būti taikoma tol, kol darbuotoją ir darbdavį dėl neišmokėtų išmokų sieja darbo santykiai.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu nėra nustatyta kitokia tvarka su darbdaviu arba ji nėra numatyta Darbo kodekse ar kituose įstatymuose. Jeigu darbdavys uždelsia ir neišmoka atlyginimo, jis darbuotojui privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už delsimo laiką.
„Darbuotojai tampa vis aktyvesni darbdavio atžvilgiu kartu su reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo pareikšdami reikalavimus ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo“, – teigia D. Snudaitienė.
Taipogi ji primena, kad sklandus darbo ginčo sprendimas priklauso ir nuo paties ieškovo. Itin svarbu aiškiai suformuluoti darbo ginčo esmę – priežastį, dėl kurios kilo nesutarimas. Reikia paminėti visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir patį sprendimą. D. Snudaitienė sako, kad reikia nurodyti asmenų kontaktus, kurie galėtų patvirtinti prašyme išdėstytus faktus.
Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą – nurodyti prašomą išieškoti pinigų sumą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, pripažinti nepagrįstu konkrečios pinigų sumos išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio ir pan. Labai svarbu kartu su prašymu pateikti dokumentų, patvirtinančių prašyme išdėstytas aplinkybes (darbo sutarties, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir pan.), kopijas.
„Sprendžiant darbo ginčus svarbūs terminai. Darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą išnagrinėti individualų darbo ginčą DGK gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas DGK sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis DGK pripažįsta svarbiomis“, – pastebi D. Snudaitienė.