Šiauliai jau apsipratę, kad miesto kultūros įstaigos yra pačioje paskutinėje vietoje, tad reikėjo, kad pirmadienį atvykęs kultūros ministras Šarūnas Birutis kaip kačiukams nosimis pabaksnotų – prasta, labai prasta ta kultūros įstaigų pastatų būklė. Pradedant Šiaulių kultūros centru, „Polifonijos“ sale, baigiant ir koncertine įstaiga „Saulė“. 25 metai laisvės ir vis nieko gero tiems mūsų kultūrininkams, jau nekalbant apie tai, kad kultūros darbuotojo alga – apgailėtina. 
Pabaksnojo ministras ir pažadėjo padėti europiniais pinigais – Šiaulių kultūros įstaigų pastatus atnaujinti. Bet kada tiksliai – neaišku. Vienos įstaigos pradės atsinaujinti galbūt kitais metais, o kitos – kažkada. Juk prieš tai reikia paruošti krūvas popierių su visokiais projektais, konkursais ir t. t. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

O kažkada Šiauliai „blizgėjo“
Ministro Š. Biručio su komanda darbotvarkė buvo įtempta – aplankė Šiaulių universitetą, kitas kultūros įstaigas, o pavakare pabendravo su Šiaulių kultūros darbuotojais ir šiauliečiais, kuriems svarbi kultūra, apverktinos būklės kamerinėje salėje „Polifonija“.
Diskusijoje išaiškėjo – nė viename Lietuvos mieste nėra blogesnės kultūros infrastruktūros nei Šiaulių mieste.
„Šiaulių kultūros centrą anksčiau laikėme puikiu modeliu nedidelių miestų struktūrose, nes jis turėjo savo mažuosius filialus ir sudarė sąlygas gyvenantiems atokiau nuo centro gauti kokybiškas kultūros paslaugas. Ne kiekvienas tokio lygio miestas tokią infrastruktūrą turėjo“, – į diskusiją susirinkusiems sakė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Pasak jos, iki šiol nerenovuotas Šiaulių kultūros centras iš tikrųjų beviltiškai atrodo kitų miestų atžvilgiu, nors jame yra labai daug kultūrinės veiklos, kuri netelpa po vienu stogu.
„Ši veikla veržiasi į viešąsias erdves, kurios taip pat šiandien nėra pajėgios skleisti kokybišką kultūros veiksmą. Kai kas regresuoja ir šiūra, nors atsirado daug naujų dalykų: susiformavo vienintelis puikus folkloro festivalis „Saulės žiedas“, kuris gimė iš visuomeninės iniciatyvos“, – sakė I. Seliukaitė.

Liūdna kultūros statistika
O kultūros ministras pirmiausia ilgą prakalbą skyrė kultūros svarbai. Pasak jo, nors valstybė prasideda nuo kultūros, bet dabar šią tiesą reikia įrodinėti ir politikams, ir visuomenei, kuri dažnai mano, kad kultūros vieta yra „kažkur po stalu“ – tad ir politikai ją ten pat kiša.
Tad štai skaičiai, kurie sako, kad pas mus kultūros darbuotojas gyvena blogai.
„Kultūros darbuotojo atlyginimai Lietuvoje sudarė tiktai 55 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkio. Tai pasako mūsų ir valdžios požiūrį į kultūrą. O pas latvius, kurie nėra turtingesni, – 85 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkio. Dar toliau – estai. Pas juos kultūros darbuotojų atlyginimas yra 102 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkio“, – sakė Š. Birutis.
Čia pat ministras pateikė pavyzdį: bibliotekininkas, baigęs Vilniaus universitetą, gauna beveik minimalią algą dirbdamas pagal savo specialybę. Taigi emigracija iš kultūros sektorius į kitus, tame tarpe ir švietimo, yra labai didelė, nes mokytojas, turintis visą krūvį, uždirba dvigubai daugiau negu kultūros darbuotojas, turintis visą krūvį...
Dar daugiau tų pačių skaičių: kultūrai mūsų šalyje skiriama apie 0,65 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet estai skiria 1,2 proc nuo BVP.

Šiaulių kultūrai – krūvos „šlamančių“?
Vėliau ministras įkvėpė Šiaulių kultūrininkams optimizmo: esą 650 mln. iš ES struktūrinių fondų pirmą kartą istorijoje atėjo į kultūros sritį, o Kultūros ministerija efektyviam šių pinigų investavimui skiria labai daug dėmesio.
„Ir Šiaulių miestas čia nebus išimtis, o galbūt netgi ir lyderis, jeigu gerai pasiruoš investuoti. O investuoti gerai, tai reiškia ne tik sienas, bet ir turinį – kad pinigai atneštų socialinę grąžą ir ekonominę naudą“, – teigė ministras.
Taigi pamažu galime svajoti apie koncertinės įstaigos „Saulė“ atsinaujinimą, „Polifonijos“ salės pastato atnaujinimo perspektyvą, Kultūros centro renovacijos projektą.
Štai pastatas, kuriame yra „Polifonijos“ salė – ilgai nebuvo aišku, kieno čia ir kiek nuosavybės, neaišku, kas ją turi remontuoti ir t. t. Tad pagaliau išsiaiškinus nuosavybės klausimus šios patalpos bus renovuotos. „Čia bus fantastiška gera koncertinė kamerinė salė, su akustika. Tai bus daroma iš europinių lėšų“, – žadėjo Š. Birutis.
Europinės lėšos bus investuojamos, pasak ministro, į Šiaulių gėdą – Kultūros centrą. „Man gėda kaip šiauliečiui. Galiu pasakyti, aš nematau Lietuvoje taip apleisto Kultūros centro. Kalbų apie visas patalpas – kur žiurkės veisiasi buvusioje „Makso“ diskotekoje, kur lubos krenta, bėga vanduo, langai nekeisti. 25 nepriklausomybės metai – protu nesuvokiamas dalykas Šiaulių mieste…“ – sakė kultūros ministras.
Š. Biručio teigimu, Seimo nariai, tempdami pinigus į Šiaulius, elgėsi negražiai. „Mes žinome, kokia demografinė situacija – vaikų skaičius, mokinių skaičius mažėja. Bet ar reikėjo mūsų visų pinigus, milijonus sutempti į mokyklas, kurias šiandien reikia uždaryti. Kas pareikalaus iš šių Seimo narių atsakomybės? Negi neaišku, kad vaikų tiek nebus, o Kultūros centre, kur vaikai leidžia laiką – šoka, groja, vaidina – nieko nepadaryta“, – nemokšišku mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistymu stebėjosi kultūros ministras.
Taigi abu kultūros centrai – tiek prie parko, tiek „Saulės“ koncertinė įstaiga visiškai neatitinka šių dienų reikalavimų.
„Aš tikiuosi, kad taip ateityje nebebus ir mes stengsimės padaryti, kad tai toliau nebesitęstų. Jau minėjau, kad bus investuota į Kultūros centrą 2,3 mln. eurų (manau, kad tai pakankama europinių pinigų suma), investuosime iš valstybės investicijų programų į „Saulės“ koncertinę salę, toliau tęsis investicinis projektas ir Valstybinis Šiaulių dramos teatras bus toliau tvarkomas. Lygiai taip pat bus investuojama į „Aušros“ muziejų – senąjį pastatą – Venclauskių namus“, – žadėjo kultūros ministras.

Pinigus prarijo mokyklos, o „kultūrkei“ vietoj renovacijos – špyga taukuota.
Artūro STAPONKAUS nuotr.