08-12-2015 11

Užsukus į svečius pas Juozapą Urbonavičienę įsitikinome, kad rugpjūčio 11-ąją gimusi šimto metų jubiliejų atšventusioji – labai žavi. Nestokojanti humoro jausmo moteris dosniai atsako į klausimus, dalija patarimus miesto merui, gerai prisimena savo jaunystę ir net skaudžius įvykius. J. Urbonavičienė ypač negailėjo dėmesio, laiko, meilės visiems artimiesiems, kurie grįžę iš Sibiro tremties ieškojo laikino prieglobsčio – juk pradėti savo gyvenimą tekdavo visiškai iš naujo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Svajojo apie savo parduotuvę
J. Urbonavičienė gimė Žagarėje, kilo iš didelės šeimos: jos mama iš viso pagimdė 15 vaikų, bet užaugino 8. Šešios dukros ir du sūnūs, kurie buvo stipresni, kurių nepalaužė vaikiškos ligos, užaugo. Dabar nė vieno nėra gyvųjų tarpe. Liko tik J. Urbonavičienė. Tiesa, tikrasis jubiliatės vardas – Juzefa. „Pykstu, nes sugadino vardą“, – sako J. Urbonavičienė.
„Šešerių metų būdama ganiau bandas pas tėvą, kai pradėjau į mokyklą eiti, tada jau nebeganiau“, – pasakoja jubiliatė apie tai, kada pirmiausia pradėjo plušėti. Dar būdama moksleivė J. Urbonavičienė ėmė dirbti parduotuvėje – tėvai turėjo parduotuvę ir ten reikėjo žmogaus. „Atsimenu, kad iš mokyklos išėjau, mokytojas nenorėjo išleisti, nes gerai mokiausi“, – sako šimtametė.
Visą laiką J. Urbonavičienė svajojo turėti savo parduotuvę. Svajonė išsipildė, tačiau ilgai netruko laimė – karo nasrai viską sunaikino. Po tragedijos nuo 1941 m. J. Urbonavičienė gyvena Šiauliuose.
Dukterėčia Nijolė Eitminavičienė prisimena, kad tarpukario metu, prieš Antrąjį pasaulinį karą, J. Urbonavičienės parduotuvei, kuri buvo pačiame Vilkaviškio centre, labai gerai sekėsi – sėkmė truko maždaug 3 – 4 metus. „Deja, užklupo karas, vokiečiai ankstyvą sekmadienio rytą, kai visi miegojome, atakavo. Aš kaip tik svečiavausi pas tetą, o ji buvo neseniai ištekėjusi. Mane po pažastimi pakišo ir išbėgo į laukus. Kai grįžome, liko skylė – nei namo, nei parduotuvės“, – prisimena N. Eitminavičienė.
J. Urbonavičienė ištekėjo būdama 25-erių už dvylika metų vyresnio buhalterio Kazimiero, kilusio iš Seredžiaus.

Giminės šviesulys
Nežiūrint to, J. Urbonavičienė toliau sukosi prekyboje, netrukus tapo parduotuvės vedėja. Anuomet pardavėjos neišsiversdavo be „skaitliukų“, tačiau J. Urbonavičienei tokio daikto nereikėjo, nes labai gerai skaičiavo atmintinai. Kai atsirado vaikai, visą dėmesį ir meilę mama atidavė jiems – dviem dukroms ir sūnui.
J. Urbonavičienė priglaudė ir ketvirtąją – sesers dukrą, kurią nuskriaudė likimas. Tai ta pati N. Eitminavičienė, kuri mums ir pasakoja apie savo antrąją mamą. Taip jau susiklostė, kad jos tėvus ištrėmė 1941 m., tėtį 1942 m. sušaudė.
Tad N. Eitminavičienė augo pas tetą Juozapą. „Kai parvažiavo mama, aš jau buvau įpratusi tetą vadinti mama – kadangi maži vaikai ją taip vadino. Kai grįžo tikroji, aš jau pasimečiau: ir viena mama, ir kita. Po to atvažiuodavau iš Vilniaus, iš studijų – tai pas vieną ir pas kitą reikia nueiti, kildavo klausimas, pas kurią pirma. Paskui jau eidavau pas tikrąją“, – prisimena dukterėčia.
Tiek dukterėčia, tiek dukra Valdona Čepaitienė sako, kad mama visai plačiajai giminei buvo gera, dosni, rūpestinga. Štai ir giminės neišvengė tremties. „Kai grįždavo – tai nebūdavo kur apsistoti, buvo tie trys maži kambariukai M. Valančiaus gatvėje. Aš neįsivaizduoju, kaip mes tilpdavome – kas mėnesį pagyvendavo, kas ilgiau, kol susirasdavo kur įsidarbinti ir prisiglausti. Tai čia buvo toks taškas M. Valančiaus gatvėje pas tetą Juzytę“, – sako N. Eitminavičienė.
Ir dabar šimtametė vis suka galvą, kaip sekasi artimiesiems – ar viskas jiems gerai, ar sveiki, kur ir kaip gyvena.
Dabar jubiliatė pasiklauso radijo, pažiūri televizorių ir turi savo mėgstamiausią dainininką – Merūną Vitulskį. „Įsimylėjau“, – šypsosi jubiliatė. – Man labai patinka jo balsas.“
Paklausta, kaip reikia nugyventi tokį gražų gyvenimą, jubiliatė sako, kad atsakymo nėra: tu pats turi sugalvoti, kaip jį reikia nugyventi. „Pirmiausia reikia sveikatos turėti, pasirinkti darbą, mokytis ir nebūti nemokytiems, nes nemokšos – nelaimingi“, – sako šimtametė.

 

 
Straipsnių peržiūros
94482952
Į viršų