Įsigyti ar pasistatyti namą šiais laikais nepigus malonumas. Šiam tikslui pasiekti neretai tenka taupyti visą gyvenimą arba skolintis iš banko. Deja, laikui bėgant nekilnojamojo turto kainos vis kyla, o mūsų piniginės plonėja. Tam įtakos gali turėti reikalavimas nuo 2016 m. Lietuvoje statyti tik A klasės pastatus. Dalį energijos tokie pastatai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. O kaip žinia, energiją taupančios sistemos brangiai kainuoja. Vis dėlto investavus į naujos gamybos pastatus vėliau sutaupoma lėšų ir nebereikia daug mokėti, pavyzdžiui, už šildymo paslaugas. Todėl šis reikalavimas gyventojams puiki proga pamąstyti, ar geriau sumokėti daugiau pinigų iš anksto įsigyjant butą, ar toliau mokėti milžiniškus pinigus už šildymą. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Įsigyti ar pasistatyti namą šiais laikais nepigus malonumas. Šiam tikslui pasiekti neretai tenka taupyti visą gyvenimą arba skolintis iš banko. Deja, laikui bėgant nekilnojamojo turto kainos vis kyla, o mūsų piniginės plonėja. Tam įtakos gali turėti reikalavimas nuo 2016 m. Lietuvoje statyti tik A klasės pastatus. Dalį energijos tokie pastatai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. O kaip žinia, energiją taupančios sistemos brangiai kainuoja. Vis dėlto investavus į naujos gamybos pastatus vėliau sutaupoma lėšų ir nebereikia daug mokėti, pavyzdžiui, už šildymo paslaugas. Todėl šis reikalavimas gyventojams puiki proga pamąstyti, ar geriau sumokėti daugiau pinigų iš anksto įsigyjant butą, ar toliau mokėti milžiniškus pinigus už šildymą.

Turime laikytis ES nuostatų
Lietuva kaip Europos Sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, kartu ir dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo. Į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkelti reikalavimai, kad iki 2020 metų visuomeniniai pastatai ir iki 2021 metų visi statomi pastatai, tiek komerciniai, tiek gyvenamieji, pasiektų beveik nulinį energijos naudojimo efektyvumą – A++ klasę.
Lietuva yra nusistačiusi kas dvejus metus pereiti vis į aukštesnę energetinę klasę, dėl to nuo 2014 metų pas mus statomi tik B klasės energetiniai namai, o nuo 2016 metų bus statomi A klasės pastatai.
Tai reiškia, kad namai bus sandaresni, bus storesnės pertvaros, bus reikalavimas naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip geoterminis šildymas arba saulės kolektoriai. Taip pat bus privalomas mechaninis oro vėdinimas.

Šiauliečius labiausiai domina kaina
Nekilnojamojo turto brokeris Raimundas Korsakas sako, kad šiauliečius nelabai domina, kokiai klasei priklauso siūlomas pastatas. Vietą, kur gyventi, gyventojai dažniau renkasi pagal kainą.
„Šiauliuose žmonės, kurie ieško naujos statybos namo, konkrečiai neklausia, koks yra pastato energetinio sertifikato lygis. Aišku, mes tai būtinai akcentuojame, bet jiems svarbiausia kaina“, – išskiria R. Korsakas.
Vis dėlto Šiauliuose naujos statybos namų nėra daug. Juos galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Tad reikalavimas statyti tik A klasės pastatus galbūt paskatins dažniau juose apsigyventi?
„Bet kuriuo atveju tai didelis pliusas. Manau, dabar žmonės tiesiog dažniau pagalvos, ar geriau nusipirkti butą su aukštesnės klasės apšiltinimu, ar toliau mokėti dideles sumas už šildymą“, – sako brokeris.
Anot jo, vargu ar žemesnės, ar aukštesnės klasės butų kaina už kvadratinį metrą pasikeis labai ženkliai. Jeigu kaina skirtųsi drastiškai, jų tiesiog niekas nepirktų.
Padės tausoti gamtos išteklius
Šildymo produktų grupės vadovas Lietuvoje Stasys Malinauskas „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad toks reikalavimas leis žmonėms gyventi komfortiškai su daug mažesnėmis išlaidomis sunaudojamai energijai.
„Energijai brangstant tai nebus papildomas krūvis mūsų piniginėms, juolab kad pastatyti A klasės namą nėra taip brangu, kaip daugelis įsivaizduoja. Pavyzdžiui, šiuo metu galima įsigyti būstą A klasės name ir jis nėra žymiai brangesnis nei neaiškaus energetinio efektyvumo būstas. Svarbu, kad tai būtų patikrinta praktiškai, kai būstas pastatomas ir tai padarytų sertifikuoti ir nepriklausomi ekspertai“, – pabrėžia S. Malinauskas.
Anot jo, pagrindiniai A klasės pastatai naudingi tiek gamtai, tiek eiliniams piliečiams. Dėl to padidėja komfortas, sumažėja išlaidos, kurias skiriame iš šeimos biudžeto apie 200 dienų per metus.
„Aplinka bus tausojama labiau, net jei šildysimės biokuru – tiesiog mažiau iškirsime miškų sudeginimui. Tad išloš visi“, – sako specialistas.

Kainos turėtų skirtis neženkliai
Jeigu A klasės pastatai tokie naudingi, kodėl iki šiol nebuvo statomi? Pašnekovas atsako, kad toks reikalavimas kyla iš Europos Sąjungos normų ir priklauso nuo bendro mūsų pasirengimo. Jo teigimu, vienu žingsniu pereiti iš gryčios į pasyvų namą praktiškai neįmanoma. Tačiau dabar po truputį šia linkme jau einama.
Kaip žinia, nuo 2020 m. pastatai jau turės atitikti A++ klasę, kuri jau netoli nuo pasyviems namams keliamų reikalavimų. Specialistai prognozuoja, kad nuo kitų metų tokių butų kainos didės 15 proc. Reikalavimams toliau griežtėjant, kas dvejus metus prie būsto kainos prisidės dar po 5 proc. Tad ar gyventojai pajėgs įpirkti naują būstą?
„Jei lyginsime A++ klasės ar pasyvų namą, kainų skirtumas bus juntamas, nes privaloma tampa mechaninė vėdinimo sistema, sudėtingesnis tampa pastato konstruktyvas. Bet tarp B ir A klasės jūs skirtumo galite ir nepajusti. Manau, jų kaina rinkoje bus labai panaši“, – svarsto S. Malinauskas.

Naujos gamybos pastatų turėtų daugėti
Projektų vadovo nuomone, dėl tokio reikalavimo neturėtų sumažėti ir naujos statybos namų. Esą jų reikia tiek, kiek reikia, o jų kainų kilimui įtakos turi kiti faktoriai: infliacija, poreikio pakilimas, euro įvedimas ir t. t. Anot jo, naujos statybos namų skaičius vis didėja, o žmonės juos vis tiek perka nepaisant to, kad jie tapo brangesni.
Vis dėlto A klasės pastatų statyba dar iki šiol nėra paplitusi. Pašnekovas sako, kad taip yra, nes rinkos dalyviai kol kas nemoka už pridėtinę vertę.
Kaip žinia, pagrindinis atrankos kriterijus yra pirminė būsto kaina, o A klasės pastatas gali būti brangesnis nei nesertifikuotas. Kas iš vartotojų paskaičiuoja, kiek išleis šildymui per 20 – 30 m. sename ir naujame name? Todėl jei visi tai įvertintų, galbūt priimtų kitą sprendimą.
Tad ką reikia daryti ir kur kreiptis, kad namuose būtų išnaudojama saulės, vėjo ar žemės energija?
„Pirmiausia reikia suprasti, kad tam bus reikalingas projektas, antra – kreiptis reikia į šios srities profesionalus, kurie yra įrengę ne vieną ar dvi tokias sistemas. Taip pat reikia būti užtikrintam, kad ta įmonė gali užtikrinti garantinį ir pogarantinį aptarnavimą“, – pataria S. Malinauskas.

Šiauliečiai butus ir namus renkasi ne pagal pastato kategoriją, o pagal kainą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.